Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad nėra taip paprasta Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos valstybių energetikos donore. Pasirodę svarstymai mažinti Karaliaučiuje statomos Baltijos AE galias rodo, kad „žaidimo taisyklės kai kada nustatomos ne tik Maskvoje“, rašo Rusijos dienraščio „Komersant“ apžvalgininkas Vladimiras Dzaguta.
Antradienį dienraščio interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje teigiama, kad „kaip triušis iš fokusininko kepurės“ 2008 metais ištrauktas Baltijos AE projektas gali lygiai taip pat staiga būti uždarytas.
„Praėjusią savaitę Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos energetikos donoru ne taip paprasta. Pirmadienį pasitarime pas prezidentą Vladimirą Putiną klausimas dėl Karaliaučiaus regiono aprūpinimo energija buvo priskirtas prie „kitų“ klausimų ir išsamiai nebuvo komentuojamas: viešoms diskusijoms pakako garsių sprendimų dėl kryžminio subsidijavimo. Bet jau ketvirtadienį šaltiniai atominės energetikos srityje įvardijo „Karaliaučiaus klausimo“ pasekmes: „Rosatom“ gali pakeisti Baltijos AE schemą, įdiegdama joje „mažos ir vidutinės galios reaktorius“. Kartu jie gali būti čia statomi pirmiausia, nors anksčiau šioje atominėje jėgainėje suplanuotų gigavatinės galios reaktorių oficialiai kol kas neatsisakyta“, – rašo „Komersant“ apžvalgininkas.
Pasak jo, „šaltinių duomenimis, Maskva praktiškai pripažino neišvengiamybę, kad netolimoje ateityje Lietuva, atkertanti Karaliaučių nuo „didžiosios Rusijos“, atsijungs nuo bendros dar iš Sovietų Sąjungos Baltijos šalių buvusios paveldėtos energetinės sistemos, ir sinchronizuosis su Lenkija bei Europa“.
„Po šito srities energetikai lieka du vystymosi variantai: išeiti į Europą paskui Vilnių arba dirbti izoliuotai. Be to, norint sinchronizuotis su Europa reikės Lietuvos sutikimo: dabar visos jungtys, kertančios regiono sieną, eina tik į Lietuvą. Tačiau, anot vieno iš pašnekovų, ši perspektyva pareikalautų papildomų jungčių, o tam Vilnius nėra pasirengęs“, – rašo „Komersant“.
Dienraščio apžvalgininkas V.Dzaguta pažymi, kad derybos su Lenkija dėl naujų jungčių statybos taip pat kol kas bevaisės. O pasiūlymas iš fantastikos srities nutiesti elektros kabelius po vandeniu į Vokietiją, anksčiau svarstytas bendrovės „Inter RAO JES“, kol kas lieka tik idėja.
„Šaltinių teigimu, atsakingos žinybos ir reguliuojančios institucijos svarstė abu variantus – ir izoliacijos, ir sinchronizacijos su Europa. Abu scenarijai buvo pateikti ir pasitarime pas prezidentą (V.Putiną – red.). Negrįžtamo sprendimo dar nebuvo priimta, tačiau Karaliaučiaus izoliacijos variantas dabar svarstomas kaip labiau tikėtinas – taip pat ir dėl politinių sumetimų“, – rašoma straipsnyje.
„Tačiau Karaliaučiaus izoliacija neišvengiamai deda kryžių Maskvos planams paversti regioną Baltijos šalių energetiniu donoru. Izoliuotoje sistemoje dvejų gigavatų galios Baltijos AE taps paminklu pačiai sau. Karaliaučiaus sričiai aprūpinti energija su kaupu užteks jau šiuo metu ten esančių dujų jėgainių (pavyzdžiui, 900 MW Karaliaučiaus TEC -2). Tačiau ir čia iškyla klausimai tiek dėl tranzito patikimumo (Rusijos dujos į regioną tiekiamos per Lietuvą), tiek dėl kuro kainos. Pažymima, kad mažos ir vidutinės galios reaktoriai Baltijos AE reikalingi pirmiausia siekiant „užtikrinti sistemos patikimumą“, tai yra iš esmės – rezervui, jei būtų sustabdytos vidinės galios. Apie balansuojančius srautus per sieną aiškiai nekalbama“, – rašo „Komersant“ apžvalgininkas.
Pasak jo, Baltijos AE projektas atsirado 2008 metų balandį, ištrauktas kaip triušis iš fokusininko kepurės: „Rosatom“ inicijavo šios jėgainės projektą kaip pamainą Briuselio reikalavimu uždarytai Lietuvos Ignalinos AE.
„Projekto sėkmės atveju Karaliaučiaus regionas galėtų tapti esmine Baltijos šalių energetikos sistemos grandimi. Tačiau neatmestina, kad dabar ginčai dėl jungčių su kaimynais ir abiejų pusių politinės ambicijos lygiai taip pat žaibiškai „uždarys“ šią atominę“, – apibendrina Rusijos dienraščio apžvalgininkas.
Praėjusią savaitę buvo pranešta, jog Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ generalinis direktorius Sergejus Kirijenka pavedė išsiaiškinti galimybes Baltijos AE naudoti mažesnės galios reaktorius, nei planuota anksčiau.
Pasak „Interfax“ pranešimo remiantis keliais neįvardytais šaltiniais, vietoj dviejų reaktorių po 1150 megavatų galios gali būti svarstoma dėl 640 megavatų (VVER - 640 tipo, suslėgto vandens) ir 40 megavatų galios (KLT - 40S tipo, povandeninių laivų reaktorių pagrindu) reaktorių.
Kaip nurodo „Interfax“, šiuo metu kalbama apie tai, kad turi būti pirmiausia išnagrinėta galimybė įdiegti mažesnės galios reaktorius, o tūkstantinės galios reaktoriai būtų eksploatuojami tuo atveju, jei būtų sutartys dėl elektros energijos pardavimo ir būtų elektros linijų schema. Kartu, šaltinių teigimu, įranga 1150 megavatų galios reaktorių statybai toliau gaminama.
Kaip skelbta anksčiau, 2300 megavatų galingumų statybos Karaliaučiaus srityje daugiausia buvo orientuotos į elektros energijos eksportą, nes pačiam regionui tokios galios būtų perteklinės. Tačiau Baltijos AE gaminamos elektros energijos eksportui į Baltijos šalis, Lenkiją, Vokietiją bei kitas Europos šalis būtina modernizuoti ir statyti elektros linijų infrastruktūrą.
Be to, kaip rašo „Interfax“, esama rizikos, kad Baltijos valstybės gali pasitraukti iš Rusijos sinchroninės energijos sistemos ir sinchronizuotis su europine sistema, o tai izoliuos Karaliaučiaus srities energetiką (šiuo metu Karaliaučiaus energijos sistema per Lietuvą sujungta su kitomis Baltijos valstybėmis ir Rusijos sistema, linijų su Lenkija Karaliaučius neturi).
Kartu Lietuvoje svarstomas „konkuruojantis projektas“ – Visagino atominės elektrinės statyba, dėl kurio dar nėra galutinio sprendimo.
