Aktyvistė analizuoja „Facebook“ grupės lankytojų pranešimus, žiniasklaidos ir savanorių pagalbininkų pateikiamą informaciją.
„Remiantis informacija, kurią man pateikia žmonės, vien per rugpjūtį žuvo daugiau nei 2000 žmonių“, – pareiškė E. Vasiljeva.
Aktyvistė negalėjo pasakyti, kiek iš viso Rusijos piliečių žuvo balandžio mėnesį prasidėjusio konflikto Ukrainos rytuose metu.
„Visiškai neįmanoma pasakyti, kiek „savanorių“ žuvo – tų, kurie samdėsi ir ėjo kariauti nuo gegužės (rekrutai, samdiniai – vadinkite, kaip norite). Jų likimo praktiškai neįmanoma atsekti“, – teigia E. Vasiljeva.
Ji mano, kad, sprendžiant iš viešų Ukrainos šaltinių, galima kalbėti, kad iki Rusijos kariuomenės tiesioginio įsiveržimo rugpjūčio pabaigoje Ukrainoje žuvo dar daugiau nei 1 tūkst. rusų samdinių.
„Taip buvo iki įsiveržimo. Tą dieną, kai Rusijos kariuomenė įžengė, jau pačią pirmąją parą, beveik 700 rusų karių žuvo šimtu procentų (aišku). O dar per kelias paras suskaičiavome dar daugiau nei 1,5 tūkst.,“ – pasakoja E. Vasiljeva.
Pirmieji pranešimai dėl atviro Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą pasirodė liepos 25-ąją.
Be to, pasak E. Vasiljevos, žuvusių rusų karių giminaičius gąsdina, kad šie nepasakotų apie savo artimųjų likimą.
„Turime daug informacijos dėl to, kad (artimieji) yra gąsdinami: tariamai, miške užkas“, – pažymi aktyvistė.
Toks spaudimas duoda rezultatų. Pavyzdžiui, viena motina, kuri kreipėsi į aktyvistę, neteko ryšio su sūnumi dar prieš du mėnesius. Jos sūnus – desantininkas, ir, tėvų duomenimis, jis, greičiausiai, atsidūrė kare Ukrainoje. Tačiau vakar, po to, kai motinai paskambino nežinomas vyras, ji atsisakė ieškoti savo sūnaus.
„Ji su ašaromis akyse paprašė išimti informaciją: „Mes jo neieškosime, o lauksime“, – perpasakoja E. Vasiljeva.
Taip pat yra tvirtinimai apie tai, kad nežinomi asmenys iš dingusių Rusijos karių tėvų nežinomi žmonės reikalauja pinigų.
„Jiems kalbama: jeigu jūs tylėsite, tai jūsų sūnus grįš bet kokiu atveju. Jeigu jūs norite sužinoti tiesą apie jį greičiau, mokėkite pinigus. Sumos apie kurias kalbama: nuo 5 iki 10 tūkst. dolerių“, – teigė E. Vasiljeva.
Tačiau ne visos motinos sutinka tylėti. E. Vasiljeva papasakojo apie situaciją Uljanovske, kuri susidarė po to, kai ten atvyko „krovinys – 200“.
„Žmonės iškart kreipėsi į Gynybos ministeriją – ten jiems nieko nepasakė. Todėl jie, apytiksliai rugsėjo 11-12 dienomis, renka šeimas tų, kurie kariauja, ir nori važiuoti į Maskvą, eiti į Raudonąją aikštę, ir reikalauti, kad vyriausiasis kariuomenės vadas atsiskaitytų. Tikėtina, šie žmonės pažadins kitas motinas“, – pažymi E. Vasiljeva.
Aktyvistė teigia, kad jai taip pat yra grasinama: „Spaudimas didėja. Netgi draugiškais man kanalais praneša, kad būčiau itin atsargi, nes temą „krovinys – 200“ yra įsakyta nutildyti, todėl vien tai, kad mes apie tai kalbame, daro mus vos ne priešais“, – pasakojo aktyvistė.
Pasak E. Vasiljevos, ji nuolatos palaiko ryšį su Ukrainos informacinio pasipriešinimo grupės vadu Dmitrijumi Tymčuku.
Anot paskutinių jo pranešimų, Krasnyj Luč miesto valdžia gavo nurodymą išskirti žemės palaidoti žuvusiems rusų kareiviams.
Oficialioji Maskva neigia pranešimus apie Rusijos kariuomenės dalyvavimą kariniuose veiksmuose Ukrainoje ir teigia, kad nėra jokių to įrodymų.
Pažymima, kad Rusijos visuomeninė organizacija „Zabytij polk“ (rus. Užmirštas pulkas) savo tinklaraštyje publikavo Rusijos kariuomenės dalinių, įsiveržusių į Ukrainos teritoriją sąrašą. Tuo metu Stavropolio krašto kareivių motinų komitetas sudarė sąrašą, kuriame – 400 sužeistų ir žuvusių rusų karių pavardės.
Be to, Rusijoje paslaptingai laidojami žuvę desantininkai, o valdžia įvairiais būdais stengiasi tildyti kilusį žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimą šiuo klausimu.
