Teisėja Ala Nazarova nurodė uždaryti šios organizacijos centrinį padalinį „Memorial International“ dėl anksčiau grupei suteikto „užsienio agento“ statuso pažeidimų, konkrečiai – kad ne visos jos publikacijos buvo žymimos atitinkama etikete, kaip reikalauja įstatymas.
„Buvo nuspręsta uždaryti „Memorial International“ ir jo regioninius padalinius“, – per platformą „Telegram“ parašė „Memorial“.
Rusijos generalinė prokuratūra per antradienį vykusį teismo posėdį kaltino „Memorial“, dešimtmečius tyrusį stalinizmo nusikaltimus, pastangomis pateisinti „nacių nusikaltėlius“ ir vaizduoti Sovietų Sąjungą kaip teroristinę valstybę.
Kaip pranešė vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, per Generalinės prokuratūros atstovas Aleksejus Žafiarovas pareiškė, kad „Memorial“ spekuliuoja represijų tema.
„Akivaizdu, kad „Memorial“, spekuliuodamas XX amžiaus politinių represijų tema, kuria melagingą SSRS, kaip teroristinės valstybės, įvaizdį, teisina ir reabilituoja nacių nusikaltėlius, kurių rankos suteptos Sovietų sąjungos piliečių krauju“, – sakė A. Žafiarovas teisme, nagrinėjusiame Generalinės prokuratūros prašymą dėl „Memorial“ likvidavimo.
„Kodėl dabar mes, nugalėtojų palikuoniai, esame priversti stebėti bandymus reabilituoti tėvynės išdavikus ir nacių bendrininkus... Tikriausiai todėl, kad už tai kažkas moka. Ir tai yra tikroji priežastis, kodėl „Memorial“ taip įnirtingai kratosi užsienio agento statuso“, – kalbėjo prokuratūros atstovas.
Jis pažymėjo, kad per pastaruosius metus „Memorial“ nė karto nesikreipė į Generalinę prokuratūrą su prašymu pripažinti ką nors nukentėjusiuoju nuo represijų.
Anot A. Žafiarovo, „Memorial“ buvo įsteigtas, kad užsiimtų istorinės atminties įamžinimu, tačiau pastaruoju metu visą dėmesį skyrė istorinės atminties, pirmiausia – apie vadinamąjį Didįjį Tėvynės karą – iškraipymui.
Atsižvelgiant į paminėtus metodus, valstybė turi pagrįstų priežasčių manyti, kad „Memorial“ padarytus pažeidimus, susijusius su užsienio agento statuso nenurodymu, galima laikyti šiurkščiu įstatymo pažeidimu, pabrėžė prokuratūros atstovas.
Lapkritį tapo žinoma, jog prokuratūra sieks, kad būtų likviduotos dvi „Memorial“ struktūros. Vieną prašymą – dėl švietėjiškos draugijos „Memorial“ likvidavimo – Generalinė prokuratūra padavė Aukščiausiajam Teismui. Kitas prašymas – dėl žmogaus teisių centro „Memorial“, Rusijoje pripažinto užsienio agentu, likvidavimo – buvo paduotas Maskvos miesto teismui.
Generalinė prokuratūra savo skunde nurodo, kad dingstimi kreiptis į teismą tapo pakartotiniai, šiurkštūs įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai, kuriuos įvykdė „Memorial“.
Generalinė prokuratūra tvirtina, kad „Memorial“ slepia „faktą, jog vykdo užsienio agento funkcijas“ – dėl to švietėjiška draugija ir jos darbuotojai nekart buvo traukti administracinėn atsakomybėn už užsienio agento veiklos tvarkos pažeidimus.
Be to, prokuratūra tvirtina, kad „Memorial“, gaudamas finansavimą iš užsienio, užsiima politine veikla, kurios tikslas – daryti įtaką valstybės sprendimams ir visuomenės nuomonei.
Prokuratūra laikėsi pozicijos, kad draugijos likvidavimas būtų padarytiems pažeidimams proporcinga bausmė.
„Memorial“ su Generalinės prokuratūros pretenzijomis nesutiko ir tvirtino, kad nėra teisinio pagrindo likviduoti draugiją.
Draugijai „Memorial“ teisme atstovaujantis advokatas, prezidento Žmogaus teisių tarybos narys Genris Reznikas antradienį teisme sakė, kad Generalinės prokuratūros prašymas likviduoti organizaciją yra nepagrįstas.
„Manau, kad ieškininis pareiškimas visiškai atitinka formuluotę (...) „nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas“, – sakė jis.
Pasak G. Rezniko, „jie (prokurorai) žino, kad kreipiasi į teismą su neteisėtu reikalavimu“.
„Tokie ieškiniai yra svarbių vertybių, apibrėžiančių gyvenimą teisinėje valstybėje, išbandymas. Ir aš tikiuosi, kad visi dalyvaujantieji taps jų triumfo liudininkais“, – kalbėjo jis.
Šios bylos užbaigia metus, kai valdžia ėmėsi precedento neturinčio masto susidorojimo su opozicija ir nepriklausoma žiniasklaida. Be kita ko, vasario mėnesį buvo įkalintas balsingiausias Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas ir uždraustos jo organizacijos.
Veiksmai prieš „Memorial“ sukėlė didelį pasipiktinimą tiek Rusijoje, tiek Vakaruose, kai pastarųjų santykiai su Maskva tapo dar labiau įtempti dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos.
Nors „Memorial“ daugelį metų patyrė spaudimą, sprendimas uždaryti jos organizacijas būtų buvęs neįsivaizduojamas prieš kelerius metus.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kuris Rusijoje yra galutinis ir neskundžiamas, yra iki šiol smarkiausias smūgis organizacijai, įkurtai 1989 metais sovietų disidentų, įskaitant Nobelio taikos premijos laureatą Andrejų Sacharovą.
„Memorial“ yra griežtos struktūros neturinti organizacija, sudaryta iš virtinės regionuose registruotų grupių.„Memorial International“ tvarko šio tinklo gausius archyvus Maskvoje ir koordinuoja grupės veiklą.
Įtaka Rusijos NVO
Prokurorai kaltino žmogaus teisių centrą „Memorial“ pažeidus Rusijos įstatymus dėl užsienio agentų ir terorizmo.
Jie teigė, kad grupė nepanaudojo „užsienio agento“ etiketės prie visų savo publikacijų, kaip to reikalauja įstatymas.
Maskvos prokuratūros atstovas teisme praeitą savaitę pareiškė, esą užsienio agento etiketės nebuvimas prie publikacijų gali formuoti neigiamą valstybės įvaizdį ir kelti piliečiams depresiją.
„Dėl to, kad nenurodote, kad esate užsienio agentas, pilietis negali kritiškai žiūrėti į šį [nepažymėtą] straipsnį. Tai gali sukelti įvairių pasekmių, gali sukelti depresinę būseną piliečiams“, – teigė prokuroras.
„Užsienio agento“ statusas, nuo sovietmečio turintis neigiamą konotaciją, įpareigoja asmenis ir organizacijas atskleisti finansavimo šaltinius ir žymėti visą savo medžiagą, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, antraip jiems gresia baudos.
Žmogaus teisių centras „Memorial“ į „užsienio agentų“ registrą buvo įtrauktas 2014 metais, o tarptautinė draugija „Memorial International“ – 2016-aisiais.
„Memorial“ įkūrėjai jiems pareikštų kaltinimų nepripažįsta. Pasak jų, visa publikuojama medžiaga buvo tinkamai pažymėta, tik nedidelis kiekis dokumentų galėjo būti likęs be etiketės.
„Memorial“ šalininkai sako, kad grupės uždarymas pranašautų posovietinio demokratizacijos proceso Rusijoje ištisos eros pabaigą.
Grupė reguliariai skelbia žmonių, kurie, jos teigimu, yra politiniai kaliniai, sąrašus, įskaitant A. Navalną, ir religinių mažumų, tokių kaip Jehovos liudytojai, narius.
Spalį organizacija pranešė, kad Rusijoje yra mažiausiai 420 politinių kalinių, ir pažymėjo, kad šiais metais jų skaičius smarkiai išaugo.
Be politinių kalinių, centras taip pat gina grupes, patiriančias spaudimą iš valdžios institucijų, tokių kaip migrantai ir LGBT bendruomenės nariai.
Aktyvistai kreipėsi į prezidentą Vladimirą Putiną, prašydami įsikišti. Tačiau V. Putinas savo žmogaus teisių tarybai anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad „Memorial“ gynė „teroristus ir ekstremistines organizacijas“.
Prieš praeitą savaitę įvykusį teismo posėdį savo kanale platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime centras paragino, kad procesas būtų „atviras visuomenei ir spaudai“.
Jis taip pat perspėjo, kad „galimas „Memorial“ likvidavimas turės įtakos daugeliui regioninių ir nacionalinių NVO“.
Nobelio taikos premijos laureatai buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas ir nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas anksčiau ragino prokurorus „atsiimti prašymą iš teismo ir išspręsti pretenzijų klausimą neteisminiu keliu“.
„Memorial“ nėra „liaudies priešas“, – kalbėjo D. Muratovas, atsiimdamas savo Nobelio premiją Osle anksčiau šį mėnesį. – „Memorial“ yra liaudies draugas.“
Nuo įkūrimo „Memorial“ nenuilstamai dokumentavo sovietų valdžios nusikaltimus prieš savo žmones. Savo archyvuose organizacija yra surinkusi tūkstančius tokių nusikaltimų liudijimų.
