"Gazprom" pagaliau taps antros didžiausios termofikacinės elektrinės Lietuvoje - Kauno elektrinės - bendrasavininke. Dujų monopolininkės direktorių taryba pritarė sandoriui dėl Kauno elektrinės aktyvų įsigijimo konsorciume su Lietuvos "Dujotekana" ir JAV "Clement Power Venture" (CPV). Kaip pažymi Rusijos dienraštis "Vedomosti", tai pirmasis "Gazprom" energetikos projektas už NVS ribų.
"Gazprom" spaudos atstovas Igoris Plotnikovas "Vedomosti" teigė, kad praėjusį penktadienį dujų monopolininkės direktorių taryba pritarė bendrovės dalyvavimui bendrovės "Kauno termofikacijos elektrinė" (KTE), kuri bus pagrindinė Kauno elektrinės turto pirkėja, įstatiniame kapitale. Anot I. Plotnikovo, "Gazprom" atiteks 99 proc. KTE akcijų, o monopolininkės partneriams šiame projekte - Lietuvos dujų paskirstymo bendrovei "Dujotekana" ir JAV energetikos bendrovei "Clement Power Venture Inc" - po 0,5 proc. akcijų. Naujosios bendrovės įstatinis kapitalas sudarys apie 20 tūkstančių JAV dolerių, o vėliau KTE su "Gazprom" garantijomis gaus bankinių paskolų už 33 milijonus JAV dolerių Kauno termofikacinės elektrinės turto pirkimui. Be to, naujoji bendrovė investuos 114 milijonų JAV dolerių į elektrinės modernizaciją. Elektrinės akcininkai - Kauno savivaldybė (86 proc.) ir energetikos bendrovė "Kauno energija" (14 proc.) šį sandorį palaimino kiek anksčiau.
"Kauno energijos" generalinius direktorius Mindaugas Juozaitis "Vedomosti" paaiškino, kad "Gazprom" konsorciumo partneriai turi teisę per metus išpirkti 48 proc. KTE akcijų. "Dujotekanai" atiteks 23,5 proc. bendrovės akcijų, o "Clement Power Venture" - 24,5 proc. "Gazprom" spaudos atstovas I. Plotnikovas šią informaciją patvirtino.
"Gazprom" laimėjo konkursą dėl Kauno termofikacinės elektrinės įsigijimo 2002 metų rugsėjį. "Gazprom" vadovaujamas konsorciumas už elektrinę pasiūlė 33 milijonus JAV dolerių ir įsipareigojo investuoti į elektrinės modernizaciją dar 114 milijonų JAV dolerių. Spėjama, kad šios lėšos bus skirtos papildomų turbinų Kauno elektrinėje įrengimui, kuris leis padidinti elektrinės pajėgumus daugiau kaip pusketvirto karto. Be to, konsorciumas garantavo, kad elektros energijos kaina nekis penkerius metus po elektrinės įsigijimo. Dėl Kauno elektrinės konkurse kovojo ir Suomijos "Fortum", pasiūliusi 32 milijonus JAV dolerių ir žadėjusi investuoti į modernizaciją dar 36 milijonus JAV dolerių. Tačiau, kaip pažymi "Vedomosti", Lietuva nusprendė parduoti Kauno elektrinę "Gazprom".
Vis dėlto paskutinę akimirką sandoris vos ne žlugo. Iš pradžių "Gazprom" paskelbė vasario mėnesį pristatąs visus dokumentus, būtinus Kauno elektrinės įsigijimui. Tačiau bendrovės direktorių taryba vasario 4 dieną vykusiame posėdyje atidėjo šio klausimo svarstymą. Kai kovo 25 dieną taryba vėl atsisakė svarstyti šį klausimą, Lietuva nusprendė, kad konsorciumas gali atsisakyti sandorio. "Tuomet mes nusprendėme, jog vargu ar dar kartą darysime nuolaidų "Gazprom" ir neperkelsime terminų, - teigė "Vedomosti" M. Juozaitis. - Tokiu atveju mums galėjo pareikšti pretenzijų "Fortum", kuri "Gazprom" atsisakymo atveju taptų vieninteliu pretendentu į elektrinę".
Tačiau kovo 31 dieną "Gazprom" direktorių taryba vis dėlto palaimino Kauno elektrinės sandorį. "Bendrovės specialistams buvo būtinas laikas, per kurį jie parengtų argumentus, pateisinančius neprofilinio aktyvo pirkimo sandorį", - aiškina vilkinimo priežastį I. Plotnikovas. "Fortum" atstovai nuo komentarų kol kas susilaiko.
Banko "Zenit" analitikas Sergejus Suverovas mano, kad, atsisakius Kauno elektrinės pirkimo, "Gazprom" prarastų vieną iš mokiausių pardavimų rinkų tarp Rusiją supančių valstybių. "Be to, jei jau Europos Sąjunga reikalauja, kad Lietuva uždarytų Ignalinos atominę jėgainę, Kauno elektrinė tampa viena iš pagrindinių energijos tiekėjų vietos rinkai ir užtikrina "Gazprom" priėjimą prie galutinio vartotojo", - teigia S. Suverovas, pridurdamas, kad Kauno elektrinės valdymas užtikrins nepertraukiamą elektros energijos tiekimą Kaliningrado sričiai.
ELTA
