Buvęs Rusijos šnipas, vaidinęs pagrindinį vaidmenį daugelyje slaptų operacijų, tvirtina, kad Rusijos vyriausybė, pasitelkusi užverbuotus agentus, pavogė beveik 500 mln. dolerių.
Anot šnipo jie pavogti iš Jungtinių Tautų programos „Nafta mainais už maistą“, kuri buvo vykdoma Irake iki Saddamo Husseino režimo žlugimo 2003 m., rašo JAV dienraštis „The Washington Post“.
Pasak buvusio Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) karininko Sergejaus Tretjakovo, tapusio dvigubu agentu ir 2000 metais pabėgusio į JAV, jis koordinavo operaciją, kuri leido Husseino režimui manipuliuoti pagal šią programą eksportuojamos naftos kainomis, o tai savo ruožtu krovė pelnus ir Rusijai.
Pokalbyje su „The Washington Post“ žurnalistu nuo 1995 iki 2000 m. nuolatinės Rusijos atstovybės prie Jungtinių Tautų Organizacijos žvalgybos tarnybos viršininko pavaduotoju dirbęs Tretjakovas paminėjo kelias tikras pavardes, tačiau dažniausiai vardijo agentūrinius asmenų vardus. Pasak jo, tarp šnipų, kuriuos jam pavyko užverbuoti, buvo branduolinio ginklo ekspertas iš Kanados, vėliau tapęs vienu iš Jungtinių Tautų branduolinių inspektorių Vienoje, atsakingas programos „Nafta mainais už maistą“ pareigūnas iš Rusijos ir vienas buvęs sovietinio bloko valstybės ambasadorius. Pasak dienraščio, Tretjakovas pasakojo ir apie rusų verslininką, kuris buvo gavęs atominį užtaisą ir laikė jį savo namo Pamaskvėje ūkiniame pastate.
51 metų Tretjakovas iki praėjusios savaitės, kuomet pirmą kartą davė interviu žiniasklaidai, kad pareklamuotų prieš kelias dienas išleistą apie jį pasakojančią knygą, nė karto nedarė viešų pareiškimų apie savo buvusią slaptą veiklą. Ši knyga, kurią parašė buvęs „The Washington Post“ reporteris Pete‘as Earley, pavadinta „Draugas Ž.: Neatskleistos pagrindinio Rusijos šnipo Amerikoje po šaltojo karo pabaigos paslaptys“.
„Taip tarptautinis šnipų lizdas, - taip Tretjakovas praėjusią savaitę naujienų agentūrai „Associated Press“ (AP) apibūdino Jungtinių Tautų Organizacijos būstinę Niujorke. – Jungtinėse Tautose mes pirmiausia medžiojome informuotus diplomatus, kurie galėtų mums suteikti antiamerikietiškos informacijos“.
Pirmą kartą apie Tretjakovo perbėgimą viešai buvo paskelbta AP pranešime 2001 metais. Netrukus po to „The New York Times“ pranešė sensacingą naujieną, kad jis buvo ne diplomatas, o svarbus Rusijos šnipas, kurį CŽV ir FTB kruopščiai apklausė. Dienraščio teigimu Tretjakovas buvo pats svarbiausias JAV naudai sutikęs dirbti Rusijos šnipas per visą istoriją. Jo atskleista informacija apie Rusijos žvalgybos tarnybų veikimo mechanizmą, operacijas ir agentūrą buvo tokia svarbi, kad perbėgėliui buvo labai dosniai atsilyginta. Teigiama, kad JAV vyriausybė tam skyrė didžiausią sumą, kokią tik yra išmokėjusi Amerikai dirbti pradėjusiems buvusiems KGB ir kitų Rusijos žvalgybos tarnybų atstovams.
Kai kurie asmenys, kurių pavardės – tikros arba agentūrinės – paminėtos knygoje, paneigė Tretjakovo tvirtinimus, pastebi „The Washington Post“. Praėjusios savaitės pabaigoje Rusijos atstovybė prie Jungtinių Tautų pranešė susilaikysianti nuo komentarų.
Jungtinių Tautų Organizacijos generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono atstovas spaudai Stephane‘as Dujarric‘ius pareiškė, kad Tretjakovo liudijimai gali būti vertinami kaip rimti įstatymų ir JT Statuto pažeidimai. Be kita ko jis pastebėjo, kad aiškintis, ar Tretjakovo teiginiai yra paremti kokiais nors įrodymais, turės ne Jungtinės Tautos: „Kadangi JT neturi teisės inicijuoti teisminio tyrimo, tai paliekama atskirų valstybių vyriausybių nuožiūrai“, - tvirtino S. Dujarric‘ius.
Pusantrų metų tyrimas dėl korupcijos vykdant programą „Nafta mainais už maistą“, kuriam vadovavo buvęs JAV Federalinės rezervų sistemos pirmininkas Paulas Volckeris, kulminaciją pasiekė 2005-ųjų spalį, rašo „The Washington Post“. Buvo paskelbta ataskaita, kurioje daugiau nei 2200 bendrovių ir 40 valstybių buvo apkaltintos dalyvavus Saddamo Husseino režimo sąmoksle ir iš Irakui skirtos JT humanitarinės programos išgrobsčius 1,8 mlrd. dolerių.
Šia programa buvo siekta palengvinti paprastų žmonių, kentėjusių nuo sankcijų, kurias Jungtinės Tautos įvedė Irakui po Husseino įsiveržimo į Kuveitą 1990 metais, gyvenimą. Ji leido Irakui prekiauti nafta su sąlyga, kad didžioji už ją gautų pajamų dalis bus skirta maistui, medikamentams ir kitoms humanitarinėms prekėms pirkti bei karo reparacijoms mokėti. Kaltę dėl to, kad ne vienerius programos, kurios apimtis siekė 64 mlrd. dolerių, vykdymo metus klestėjo korupcija, Volckeris savo ataskaitose vertė prastam Jungtinių Tautų vadovavimui ir įtakingiausioms pasaulio valstybėms.
Pasak dienraščio, Tretjakovas tapo dvigubu agentu ir valstybines Rusijos paslaptis pranešinėjo JAV vyriausybei, o 2000 metais su žmona ir dukra pabėgo į JAV. Savo pabėgimą jis vadina „didžiausia Rusijos žvalgybos nesėkme Amerikoje“. Perbėgėlis taip pat perspėjo, kad, nepaisant šaltojo karo pabaigos, Rusijos ketinimai Amerikos atžvilgiu nėra draugiški.
Anot Tretjakovo, sprendimą pasitraukti į JAV jis priėmė tik 1997 metais – po motinos mirties. Rusijoje nebeliko artimų jo giminaičių, kuriais pasinaudojus jį būtų galima šantažuoti. Dabar Tretjakovai gyvena nuošalioje vietoje, jo adresas įslaptintas, rašo „The Washington Post“.
„Rusijos valdžia man kelia didelį pasibjaurėjimą, nematau jokios šviesos tunelio gale. Aš nelabai sentimentalus. Ir ne idealistas, – sakė Tretjakovas. Pokalbio metu šalia jo buvo žmona Jelena ir knygos autorius P. Earley, rašo „The Washington Post“. – Aš pažįstu žmones, kurie vadovauja Rusijai, supratau, kad padėti jiems – amoralu. O jei kalbėčiau apie savo paties gyvenimą, tai galiu pasakyti, kad pasitraukdamas pasielgiau gerai. Todėl, kad noriu padėti Jungtinėms Valstijoms“.