„Wagner“ padeda ir toliau padės gyventojams pasienio rajonuose išmokti statyti inžinerinius statinius, parengti ir organizuoti sukarintas pajėgas“, – sakė J. Prigožinas. Jo žodžius citavo jo kompanijos „Concord“ spaudos tarnyba.
Anot J. Prigožino, „daugybė žmonių jau yra pasirengę ginti savo žemę“. Pagrindinis „Wagner“ tikslas yra pradėti statyti įtvirtinimus ir mokymo centrus pastaraisiais mėnesiais reguliariai apšaudomuose Belgorodo ir Kursko regionuose, sakė jis. Maskva dėl šių apšaudymų kaltina Ukrainos kariuomenę.
„Jei nori taikos, ruoškis karui“, – sakė J. Prigožinas. Jis tvirtino, kad kiekvienas rusas turi teisę ginti savo tėvynę taip, kaip jam atrodo tinkama.
J. Prigožinas rugsėjį pirmą kartą patvirtino, kad jis 2014 metais įkūrė „Wagner“, kurios kovotojai yra veikę Ukrainoje, taip pat Lotynų Amerikos, Vidurinių Rytų bei Afrikos šalyse.
Jo teigimu, 2014 metais Rytų Ukrainoje prasidėjus kovoms tarp Rusijos remiamų separatistų ir ukrainiečių pajėgų, jis siekė „suburti grupę (kovotojų), kuri eitų (ten) ir gintų rusus“.
Anksčiau jis ir Kremlius ilgą laiką neigė, kad „Wagner“ išvis egzistuoja. Tarnauti samdiniu rusams iki šiol draudžiama įstatymu.
„Wagner“ kovotojai yra Maskvos karinių veiksmų Ukrainoje priešakyje.
Rugsėjo mėnesį pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip į J. Prigožiną panašus vyras lankosi Rusijos griežtojo režimo kolonijose ir verbuoja kalinius kovoti Ukrainoje.
Ukrainos pareigūnai sako, kad J. Prigožinas į frontą siunčia tūkstančius Rusijos kalėjimuose užverbuotų karių.
J. Prigožinas, kuris taip pat ilgai buvo kaltinamas vadovavimu „trolių fabrikui“, bandžiusiam paveikti balsavimus Vakarų šalyse, pirmadienį pripažino kišimąsi į JAV rinkimus.
61 metų J. Prigožinas, kuris anksčiau laikydavosi šešėlyje, dabar vis dažniau reiškiasi viešumoje. Analitikai sako, kad jis gali galvoti apie kokį nors politinį vaidmenį.
Anksčiau slaptai veikusi privati karinė grupė „Wagner“ šį mėnesį Sankt Peterburge atidarė savo pirmąją oficialią būstinę Rusijoje.
Ketvirtadienį J. Prigožinas skundėsi, kad Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas neleido šiam centrui veikti, ir kaltino jį atstovaujant „ukrainiečių nacionalistų“ interesams.
