Rusijos policininkai ima kyšius, žudo ir prievartauja. Šalies vadovas paskelbė išvalysiantis jų gretas, tačiau abejojama, ar to pakaks.
31-erių Saša – labai jaunas pensininkas. Jis savo uniformą į patogų megztinį iškeitė prieš metus. Vietoj patrulinės mašinos jis dabar vairuoja seną „Lada“, šiek tiek pajamų gauna dirbdamas taksi vairuotoju. Tačiau jis laimingas, nes buvęs darbas policijoje jam buvo pragaras. „Aš toks laimingas, kad išsilaisvinau nuo kolegų teroro. Jį kenčiau 12 metų. Jei neapgaudinėji, esi mušamas ir erzinamas“, – pasakojo jis.
„Mes negalėdavome pasilikti surinktų pinigų. Pamainos pabaigoje atiduodavome juos savo viršininkams, kurie juos paskirstydavo atsižvelgiant į rangą. Aš atsisakiau tame dalyvauti ir dėl to buvau laikomas išdaviku. Jie darė viską, kad jausčiausi kaip pragare. Kai tik galėjau išeiti į pensiją, taip ir padariau“, – prisimena Saša.
Policijos reputacija Rusijoje labai bloga. Nuomonių apklausos rodo, kad du iš trijų rusų visiškai nepasitiki policija. Kitaip nei Vakaruose, kur policija saugo piliečius, Rusijoje ji yra didžiausiu jų priešu, rašo nrc.nl.
Rusijos policijos pareigūnai plačiai dalyvauja nusikalstamoje veikloje. „Esquire“ rusiškasis leidinys fiksavo visus nusikaltimus, kuriuos policininkai įvykdė antrojoje 2009 metų pusėje. Iš sąrašo matyti, kad per šį laikotarpį policijos pareigūnai kasdien žudė ir prievartavo nekaltus civilius.
Didelis policininkų darbe patiriamas stresas dar labiau pablogina padėtį. Praėjusią vasarą išsekęs policijos majoras ėmė šaudyti Maskvos prekybos centre, nužudė du žmones, dar septynis sužeidė. Tomske persidirbęs policininkas, turėjęs asmeninių problemų, sulaikymo kameroje mirtinai sumušė žurnalistą, sulaikytą už viešosios tvarkos pažeidimą.
Šiuo metu teismuose nagrinėjama 15 tūkst. korumpuotų policijos pareigūnų bylų, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Anot Sašos, korupcijos priežastis paprasta: „Užmokestis toks mažas, kad net ir doriausias pareigūnas turi imti kyšius, kad išgyventų.“
Kiek anksčiau šiais metais, reaguodamas į dar vieną įstatymus prižiūrinčių pareigūnų smurto protrūkį, prezidentas Dmitrijus Medvedevas nusprendė imtis griežtų priemonių. Vidaus reikalų vyriausiame policijos departamente iš darbo atleista 10 tūkst. pareigūnų, tai maždaug pusė visų darbuotojų.
D. Medvedevas taip pat savais žmonėmis pakeitė eilę viceministrų, atleido dešimtis aukštesniųjų policijos grandžių pareigūnų. Rusijos vidaus reikalų ministras Rašidas Nurgalyjevas nori pareigūnų skaičių sumažinti dar 20 proc. Jam duotas mėnuo laiko suvaldyti netinkamą policininkų elgesį ir pritraukti geresnių naujokų. „Tai leis padidinti darbo užmokestį ir sukurti normalias darbo sąlygas“, – teigė jis praėjusių metų pabaigoje.
Maskvos policijos pareigūnas dabar vidutiniškai uždirba apie 20 tūkst. rublių (490 eurų) per mėnesį. Tokios sumos vos užtenka vieno kambario butui išsinuomoti. „Tačiau kelių policijos pareigūnas gali per mėnesį susirinkti maždaug 500 tūkst. rublių (12 tūkst. eurų) kyšių. Joks darbo užmokesčio kėlimas negalės varžytis su tokia suma“, – teigia Saša. Jis kritiškai vertina priedų sistemą, kur pareigūnai būtų skatinami už ištirtus nusikaltimus. „Norėdami gauti daugiau pinigų, policininkai ims išsigalvoti nusikaltimus“, – tvirtino jis.
Politologas Nikolajus Petrovas taip pat nemano, kad prezidento paskelbtos reformos duos teigiamų rezultatų. „2002 metais vidaus reikalų ministerijoje taip pat buvo daug atleidimų. Policijos generolai neteko darbo. Tačiau didelis darbuotojų skaičiaus sumažinimas dar nereiškia realios jų darbo reformos“, – kalbėjo politologas.
Anot jo, skelbiami atleidimai turi mažai ką bendro su praėjusių metų skandalais, pareikalavusiais nekaltų civilių gyvybių.
N. Petrovas įsitikinęs, kad po išvalymo sistema nepasikeis. „Atleistieji nebūtinai buvo blogiausi iš dirbančiųjų vidaus reikalų ministerijoje. O pasamdytieji – nebūtinai geriausi. Policijos problemos mažai susiję su dešimčių generolų atleidimu, jos susiję su bendru valstybės funkcionavimo sutrikimu. Policija tiek dėmesio sulaukia tik todėl, kad eilinis rusas su ja dažnai susiduria kasdieniniame gyvenime“, – kalbėjo jis.
Neefektyvus valstybės aparatas, kontroliuojamas besivaržančių interesų grupių, ir toliau egzistuoja, nes Rusija nėra demokratija su parlamentu, užtikrinančiu vyriausybės funkcionavimą, teigė N. Petrovas.
„Norint iš esmės pakeisti policiją, reikia sisteminės reformos, o ne populistinių gestų ar paviršutiniškų priemonių“, – mano jis.
