Kaip spaudos konferencijoje pranešė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, remdamosi Šengeno kodeksu keturios valstybės neįsileis turistines vizas turinčių Rusijos piliečių, išskyrus Europos Sąjungos piliečių šeimų narius, ilgalaikius leidimus gyventi turinčius Rusijos piliečius, asmenis, susijusius su transporto sektoriumi, pavyzdžiui, vairuotojus, taip pat diplomatus, asmenis, atvykstančius humanitariniais pagrindais, bei į Kaliningradą supaprastinta tvarka keliaujančius rusus.
„Didėjantys Rusijos Federacijos piliečių srautai į valstybes, turinčias sausumos sieną su Rusijos Federacija, kelia nerimą ir matome nuotaikas Rusijos Federacijoje, kur trys ketvirtadaliai žmonių palaiko karą Ukrainoje. Tai grėsmė mūsų valstybių saugumui, nacionaliniam saugumui, vidaus tvarkai. Todėl po derinimosi proceso buvo nuspręsta pradėti įgyvendinti regioninį susitarimą, kaip tas piliečių atvykimas į Šengeno zoną Rusijos piliečiams, turintiems Šengeno vizas, bus ribojamas“, - sakė M. Adomėnas.
Estija kiek anksčiau paskelbė, kad šis keturių valstybių sprendimas turėtų įsigalioti nuo rugsėjo 19 dienos, Lietuva apie tikslias datas nekalba, nes tam reikia dar Seimo pritarimo.
Pasak viceministro M. Adomėno, nors anksčiau skelbta, kad iš viso Šengeno vizas gali turėti apie 12 mln. Rusijos piliečių, bet paaiškėjo, kad, rugsėjo 1 dienos duomenimis, tokių asmenų yra dvylika kartų mažiau, tai yra 963 tūkst. asmenų.
Nuo kovo mėnesio iki apytiksliai šio laiko į Lietuvą Rusijos piliečiai sieną kirto apie 310 tūkst. kartų, bet išvykimų buvo kiek mažiau.
Lietuvoje šį keturių valstybių sutarimą praktiškai įgyvendins Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurios pareigūnai turi teisę neįleisti vizas turinčių asmenų, jeigu yra įtarimų, kad tokio asmens įleidimas gali prieštarauti nacionaliniam saugimui ar visuomenės rimčiai. Tai gana slidi sąvoka, kuri reiškia, jog iš esmės bus stengiamasi neįsileisti daugumos vizas turinčių Rusijos piliečių, išskyrus nurodytas išimtis.
Primenama, kad Europos Sąjunga sustabdė susitarimą su Rusija dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo, o tai reiškia, kad vizų išdavimas Rusijos piliečiams tampa ilgesnis, brangesnis ir galima labiau panagrinėti pačius vizų prašytojus. Tačiau Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos toks sprendimas netenkino, nes vizų išdavimas Rusijos piliečiams apsunkinamas gana nežymiai, todėl šios šalys nutarė riboti Rusijos piliečių patekimą į Europos Sąjungą sausuma. Iš pradžių tokiame susitarime lyg ir žadėjo dalyvauti Suomija, kuri turi ilgiausią sausumos sieną su Rusija, deja, taip nenutiko.
„Turint omenyje, kad nevyksta skrydžiai tarp Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos, natūralus tranzito kelias yra sausuma ir kelias per Estiją, Latviją ir Lietuvą yra žymiai tiesesnis nei per Suomiją ar kitas Skandinavijos šalis. Kitaip tariant, viena vertus, tie procesai galbūt pasikeis, ir matysime tam tikrą Suomijos raidą (nors sunku spekuliuoti už kaimynus), bet, kita vertus, pagrindiniais srautai yra šia kryptimi, todėl tai svarbus žingsnis. Pagrindinis momentas yra mūsų pačių valstybių vidaus tvarka ir saugumas. Mes pirmiausia siekiame užtikrinti vidaus tvarką mūsų valstybėse“, - teigia M. Adomėnas.
