„Rado Rusijos pareigūnai savo pusėje parasparnį jūroje. Žmogaus nerado“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis.
Pasak jo, parasparnis rastas kelių kilometrų atstumu nuo kranto, apie pusantro kilometro nuo Lietuvos sienos.
Dingusio piloto, iš Vilniaus skridusio į Nidą, ieškoma nuo ketvirtadienio vakaro.
Paieškas teritorijoje aplink Nidą vykdė karinių oro pajėgų sraigtasparnis ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis bei karinių jūrų pajėgų laivas „Kuršis“. Neringoje paieškas vykdė gausios pasieniečių ir policijos pajėgos.
Lietuvos žemyninėje dalyje paieškos ir gelbėjimo darbus koordinuoja „Oro navigacijos“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro atstovai, o Lietuvos teritoriniuose vandenyse – Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras.
Paieškos vykdomos nuo ketvirtadienio vakaro.
Paieškas Neringoje palei Kuršių marias ir Baltijos jūrą vykdo ir gausios pasieniečių bei policijos pajėgos.
Penktadienį Lietuvos pasieniečius kolegos iš Kaliningrado srities informavo, kad Rusijos pusėje taip pat vykdoma dingusio parasparnininko paieška. Kaimyninės šalies pareigūnai, be kitų priemonių, tam naudoja ir savo sraigtasparnį. Rusijos pusėje žvalgoma ir Kuršių marių, ir Baltijos jūros teritorija.
Karininkas: parasparnininkas dingo Nidos apylinkėse
Iš Vilniaus į Nidą ketvirtadienį skridęs parasparnininkas dingo šios gyvenvietės apylinkėse, sako jo paiešką vykdančių Karinių jūrų pajėgų atstovas.
„Paieškos rajonas buvo nustatytas pagal gautą informaciją iš ryšio operatorių apie paskutinę to dingusio asmens telefono buvimo vietą“, – BNS penktadienį sakė komandoras leitenantas Ramūnas Kažerskas.
Pasak jo, šiuo metu paieškos rajonas nusidriekęs apie 10 kilometrų aplink Nidą ir yra nuolat plečiamas. Karininkas teigė, jog pareigūnai dirbo visą naktį, du kartus buvo pakelti kariuomenės sraigtasparniai, paieškai pasitelkti ir kariniai laivai.
Pasak R. Kažersko, neatmetama galimybė, jog parasparnininkas galėjo nukristi ir sausumoje, ir į jūrą.
Penktadienio rytą jo paieška tęsiama.
„Dabar tikimės geresnių rezultatų, nes švinta. Šviesiuoju paros metu stebėjimo laukas yra didesnis“, – sakė komandoras.
Pranešimas apie dingusį pilotą iš Bendrojo pagalbos centro gautas apie 21 valandą ketvirtadienį. Pirminiais duomenimis, vyras Nidoje turėjo nusileisti apie 18 valandą.
Kaip BNS sakė Bendrojo pagalbos centro (BPC) atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė, į BPC kreipės dingusio 1977 metais gimusio vilniečio draugas, kuris turėjo jį nusileidusį pasiimti.
„Jis turėjo nusileisti Nidoje, (pranešėjas) važiavo jo pasiimti, bet nutrūko ryšys. Paskutinis kontaktas buvo 17 valandą, parašė žinutę, kad leisis Nidoje, po to dar buvo gyva transliacija feisbuke, kur jis pranešė, kad yra 2 kilometrų aukštyje ir iki Nidos likę 5 kilometrai. Paskui, kai jo draugas nuvyko į Nidą, buvo dingęs ryšys, telefonas išjungtas, racija nesusijungia“, – sakė BPC atstovė.
Paieškos ir gelbėjimo darbus be Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vykdo pasieniečiai, policijos pareigūnai, Oro navigacijos atstovai.
Kaip BNS sakė Ultralengvųjų orlaivių pilotų federacijos prezidentas Povilas Kalinauskas, prie paieškų prisijungė ir dingusiojo kolegos federacijos atstovai. Pasak jo, ieškomas asmuo buvo didelę patirtį turintis federacijos narys, jis yra vienas pirmųjų tokios priemonės pilotų Lietuvoje. Anot P. Kalinausko, kelionė nuo Vilniaus iki Nidos parasparniu trunka apie 5 valandas.
„Metų laikas nėra labai svarbus, jei meteorologinės sąlygos leidžia, skrendama. O dėl atstumo – jie labai ekonomiški, užtenka 3-4 litrų kuro valandai. Nėra absoliučiai jokių variantų, kas atsitiko, man tik iš Civilinės aviacijos administracijos paskambino, pasakė, kad ieško“, – pasakojo federacijos vadovas.
Jis sako, kad smulkių incidentų yra buvę ir anksčiau, tačiau tokios ilgos kelionės metu nėra nutikusių rimtesnių nelaimių.
Be motorų skraidančius pilotus vienijančios Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacijos Elektrėnų aeroklubo prezidentas Algirdas Sirvydas neatmeta, kad dingęs pilotas dėl klaidos ar technikos gedimo galėjo nukristi į jūrą arba susižeisti per nusileidimą miškingoje vietoje. Jis pabrėžia, kad ilgesnių atstumų kelionės parasparniais su motoru yra įprastos ir pakankamai saugios, taip skraidoma ir Himalajų kalnuose, tūkstančius kilometrų.
„Jei motoras užges, tu sklęsi kaip su paprastu sklandytuvu, svarbu turėti vietos nusileisti. O jei virš jūros – tada jis tave kaip inkaras gali nutempti žemyn. Ten viskas prisegta, atsisegti neįmanoma, yra apsaugos sistemos, saugančios stuburą. Tad netyčinio atsisegimo variantą eliminuojame. Gali būti, kad miške nusileido, kabo ant medžio, gavo su šaka. Gali būti miškas arba vanduo“, – spėjo dingusiojo kolega.
