Didelių interesų Irake turinčios Rusijos valstybinės bendrovės vadovas trečiadienį (03.26) pareiškė, kad pasibaigus karui rusų įmonės neturi jokių šansų užimti dalį Irako naftos telkinių, kadangi Jungtinės Valstijos iš regiono stengsis išstumti visus konkurentus.
Be to, "Zarubežneft" vadovas Nikolajus Tokarevas skeptiškai vertino savo vadovaujamos bendrovės ir kitų Rusijos įmonių galimybes išlaikyti turimus sandorius ir iš dabartinio prezidento Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) administraciją pakeisiančios Irako Vyriausybės išieškoti nuostolius pagal tarptautinės teisės normas.
Tačiau N. Tokarevas pažymėjo, kad spartaus Irako naftos sektoriaus ir eksporto atsigavimo neturėtų tikėtis ir kitos šalys, nes, jo manymu, Bagdadui gresia ilgalaikis politinis nestabilumas ar net pilietinis karas.
"Rusijos įmonių Irake nelaukia nieko gero, - interviu sakė "Zarubežneft" vadovas. - Amerikiečiams nieko kito Irake nereikia - jie patys kontroliuos Irako žalią naftą. Niekas Irake neuždegs žalios šviesos rusų ar prancūzų bendrovėms".
Rusijos įmonės būtų labiausiai nuskriaustos, jei naujoji Irako vyriausybė siektų savo šalies naftos išteklių plėtojimui pritraukti JAV ir Didžiosios Britanijos didžiųjų bendrovių investicijas. Bagdadas gali pasigirti antromis didžiausiomis pasaulyje žalios naftos atsargomis, kiekiu tenusileidžiančiomis Saudo Arabijos ištekliams.
Jungtinės Valstijos ne kartą minėjo, kad Rusijos interesus būtina gerbti net ir pasikeitus Irako režimui. Tačiau, pasak analitikų, ši pozicija gali pasikeisti, kadangi Maskva tebėra viena aršiausių karinės kampanijos Irake priešininkių.
"Zarubežneft" Irake dirba nuo 1967 metų ir mano šalį pažįstanti geriau už bet kurią kitą Rusijos ar Vakarų bendrovę.
Sovietų Sąjungos laikais "Zarubežneft" padėjo Irakui pradėti eksploatuoti 1 milijono barelių per dieną pajėgumo Rumailos telkinį šalies pietryčiuose. Šią savaitę JAV vadovaujamos karinės pajėgos paskelbė šį telkinį užėmusios beveik nepaliestą.
"Zarubežneft" Irake išgaudavo didelį naftos kiekį pagal Jungtinių Tautų maisto už naftą programą ir tikėjosi kartu su Rusijos milžine "LUKoil" ir mažesne "Mašinnoimport" plėtoti didžiulį Vest Kurnos telkinį.
Praėjusiais metais Bagdadas atšaukė sandorį su "LUKoil" po to, kai ši panoro iš amerikiečių gauti garantijų, kad susitarimas galios net ir nuvertus S. Husseiną. Tuomet Irakas teigė, jog Rusijos įmonės galės išlaikyti Vest Kurnos telkinį, o "Zarubežneft" - tapti projekto operatore. Tačiau, anot N. Tokarevo, sandoris sužlugo.
"Griežtu teisiniu požiūriu projektas egzistuoja, - aiškino "Zarubežneft" vadovas. - Bandysime jį apginti tarptautiniuose teismuose, tačiau aš nematau jokių šansų (laimėti). Kalbant apie kitus Irako telkinius, tarp jų Umarą, Madžnuną ir KSP-6 (netoli Vest Kurnos), tikrai juos praradome, nes niekada nebuvome pasirašę galutinių susitarimų".
Sausio mėnesį "Zarubežneft" pradėjo su Iraku derėtis dėl trijų telkinių, priblokšdama Prancūzijos "TotalFinaElf", kuri ilgai laikyta 3,4 milijardo dolerių Bin Umaro projekto ir perspektyvaus Madžnuno būsima vykdytoja.
Anot N. Tokarevo, grynųjų lėšų nestokojančioms amerikiečių ir britų bendrovėms bus sunku atstatyti Irako naftos sektorių: "Rinkoje ilgai nebus daug Irako žalios naftos, be to, labai didelis klausimas, ar OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacija) bus pajėgi šį trūkumą padengti, atsižvelgiant į politinį regiono nestabilumą. Manau, kad Irakas snaiperiais ir savižudžiais sprogdintojais ilgą laiką bus panašus į Palestiną. Amerikiečiai tiesiog negalės čia normaliai dirbti".
"Zarubežneft" vadovas pridūrė, kad prireiks daugelio metų atstatyti karo ir pačių irakiečių sugriautą naftos sektorių bei pakeisti sovietines ir rusiškas technologijas vakarietiškomis.
Anot N. Tokarevo, taip pat mažai tikėtina, kad naujoji Irako Vyriausybė grąžintų Rusijai nuo sovietinių laikų likusias 9 milijardų JAV dolerių skolas.
"Šių pinigų neturime tikėtis, - sakė "Zarubežneft" vadovas. - Mūsų oponentai gali lengvai pasakyti, jog jie buvo skirti sustiprinti S. Husseino režimą ir jo armiją, todėl šio klausimo net neverta svarstyti".
Rusijos naftininkas teigė, kad dėl JAV vadovaujamos karinės operacijos "Zarubežneft" neteko 150-180 milijonų dolerių sutarčių ir 25 milijonų dolerių vertės prie Basros įdiegtos įrangos.
"Ką gi mums paduoti į teismą? Prezidentą George’ą W. Bushą (Džordžą V. Bušą), JAV armiją? - retoriškai klausė N. Tokarevas. - Negalime pateikti ieškinio prieš Jungtines Tautas".
Rusijos atstovo teigimu, vienintelis šalies bendrovių, sudariusių Irake sandorių už 4 milijardus dolerių, būdas susigrąžinti nuostolius yra kartu su Kinija ir Prancūzija spausti Jungtines Tautas pripažinti karinę operaciją "agresija".
"Tik tuomet turėsime pagrįstą teisę kreiptis į tarptautinius teismus", - aiškino N. Tokarevas.
ELTA
