Tarp nuteistųjų – 52 tūkst. moterų, rašo „Le Figaro“.
„Kolonija mane šokiravo. Atvykau prasidėjus žiemai, snigo be perstojo. Išvydau minią moterų, vilkinčių vienodas pilkas striukes ir ryšinčias skareles“, – apie savo atvykimą į Parcos kaime esančią koloniją pasakoja „Jukos“ bylos metu nuteista Svetlana Bachmina.
Rusijos kalėjimų sistema išsaugojo GULAG'o lagerius, pastebi „Le Figaro“. „Už spygliuotos vielos pastatyti barakai, kuriuose yra 100–200 lovų, kiemas, valgykla, karantino zona naujai atvykusiems, sanitarinė dalis ir gamykla, kur dirba kaliniai, gaunantys juokingą atlyginimą“, – rašoma straipsnyje.
Visos čia praleistos dienos slenka vienodai, pasakoja Svetlana. „Keliamės 6 val., vyksta patikrinimas, 7 val. pusryčiai, vėliau einame į darbą. 13 val. pietaujame, iki 16–17 val. dirbame toliau. 18 val. vėl vyksta patikrinimas, vėliau vakarieniaujame. Gulamės 22 val.“ Moteris pasakoja, kad kankinasi nematydama, kaip auga du sūnūs. Jos vyras nenori vaikų vežti į koloniją.
„Pagal savo struktūrą kolonija – tai vyrų pasaulis. Nėra jokios asmeninės erdvės. Daugelį įkalintų moterų tai labai traumuoja, – kalba sociologė Liudmila Alpern. – Moterys ypač jautrios kolonijos vadovybės piktnaudžiavimui ir patyčioms, nes jos negali tam pasipriešinti. Istoriškai tik politiniai kaliniai nepaklūsta.“
Sovietų Sąjungos disidentė Irina Ratušinskaja rašė: „Taip, mes gyvename už spygliuotos vielos, iš mūsų viską, ką norėjo, atėmė, atitvėrė nuo draugų ir artimųjų, tačiau kol mes visam tam sąmoningai nepritariame – mes laisvos.“
Dabar, praėjus 30 metų, „Pussy Riot“ demonstruoja tokį patį nepaklusnumą. Paskutinę proceso dieną Nadežda Tolokonikova pareiškė: „Fiziškai mes čia, tačiau faktiškai mes laisvesnės, nei dauguma žmonių, kurie mus teisia.“
