Anot tyrėjų, dalyvaudamas nusikalstamoje grupuotėje, kurią sudarė apie 500 žmonių, jis ne tik žlugdė bankus, iš jų išvesdamas likvidžius aktyvus, tačiau galėjo organizuoti ir, naudojantis moldavų ir baltų schemas, apie 46 mlrd. dolerių „plovimą“ į užsienį.
Kaltinamasis jau paprašė išleisti jį už užstatą, jis yra pasirengęs sumokėti teismui 105 mln. rublių (apie 1,5 mln. eurų) depozitą – būtent tokią žalą biudžetui jis įtariamas padaręs. Tačiau teismas atmetė šį siūlymą, paskyręs A. Grigorjevui 2 mėnesių įkalinimą.
Verslininkas buvo suimtas pagal baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo. Rostovo srities teisėsauga pradėjo domėtis A. Grigorjevo veikla, kai į juos su įtarimais kreipėsi Centrinio banko atstovai. Anot tyrėjų, likus pusmečiui iki „Doninvest“ banko licenzijos atšaukimo (bankrotas paskelbtas 2014-ųjų gruodį) A. Grigorjevas ir jo žmonės tapo šešėliniais jo valdytojais. Vėliau jie, padedami „Doninvest“ valdybos pirmininkės Alos Kaivanskos ir jos pavaduotojos Svetlanos Gulenkovos organizavo iš banko lėšų išvedimą už daugiau nei 1 mlrd. rublių į grupuotės kontroliuojamas sąskaitas, o taip pat sudarė fiktyvių nekilnojamojo turto sandorių, įskaitant ir turtą Kryme, daugiau nei už 150 mln. rublių.
Tačiau teisėsaugą, anot „Kommersant“, labiau domina kita A. Ggrigorjevo veikla. Operatyvinių duomenų dėka pavyko sužinoti, kad jis vadovauja vienai iš stambiausių Rusijos organizuoto nusikalstamumo grupuočių, kuri užsiiminėjo pinigų plovimu. Jos veikloje dalyvavo daugiau nei 500 žmonių ir apie 60 Rusijos bankų, taip pat ir valstybės finansuojamų. Dalis iš jų, tokie kaip „Istkomfinans“, „Taurus bank“ ir eilė kitų jau neteko licenzijų, tačiau daugelis sėkmingai vysto veiklą ir dabar. Per juos vien per paskutinius 4 metus į kitas šalis buvo pervesta ne mažiau nei 46 mlrd. dolerių (anot Centrinio banko, per tą patį laikotarpį į užsienį viso buvo neteisėtai išvesta daugiau nei 75 mlrd. dolerių), o metinė kriminalinės grupuotės apyvarta sudarė apie 1 trln. rublių (145 mln. eurų).
