Pasaulinis kibernetinis karas prasidėjo balandžio 27-ąją Estijoje, skelbiama straipsnyje. Jaanas Priisalu buvo vienas iš kelių žmonių pasaulyje, kurie nujautė artėjančią grėsmę. 2007-aisiais metais jis buvo didžiausio estų banko „Hansapank“ IT grėsmių skyriaus vadovas ir laikėsi įpročio lankytis internetiniuose forumuose, kuriuose dažnai lankėsi rusų hakeriai. „Nuo balandžio pradžios ten prasidėjo ryškus aktyvumo augimas, – prisimena specialistas, vėliau paskirtas Estijos informacinių sistemų departamento (RIA) generaliniu direktoriumi. – Tapo aišku, kad kažkas yra rengiama“.
Puolimas tęsėsi kelis mėnesius
Intuicija dabartinio kibernetinio saugumo profesoriaus Talino technologijų universitete neapgavo. 2007 metų balandžio 27-ąją prieš Estiją buvo įvykdyta didžiulio masto kibernetinis puolimas, organizuotas iš kaimyninės Rusijos. Sprendžiant iš įvairių vėliau paaiškėjusių detalių, jis buvo suderintas su pačia aukščiausia Kremliaus vadovybe. Pirmą sykį interneto istorijoje viena valstybė surengė tiesioginį kitos valstybės interneto tinklo puolimą. Praėjus dešimt metų šis įvykis ir toliau domina ekspertus ir valstybės pareigūnus, turinčius saugoti didžiųjų išsivysčiusių šalių informacinę infrastruktūrą.
„Estijos valdžia numatė galimą kibernetinį puolimą ir nuo 2006-ųjų stiprino gynybos sistemas, tačiau, netgi nepaisant to, mes nebuvo pasirengę tokiam galingam puolimui,“ – konstatavo J. Priisalu. Per dvi savaites programišių taikiniais tapo bankai, žiniasklaidos priemonės, policija, valdžios ir kitos institucijos ir organizacijos. Ne tokios intensyvios puolimo bangos tęsėsi dar kelis mėnesius, o chaoso pabaiga galima vadinti 2007-ųjų lapkritį paskleistas pagrindo neturintis gandas apie Estijos kronos devalvavimą.
Bronzinio kareivio krizė
„Pavojaus jausmas atėjo vėliau, – pripažino Jaanus Lillenbergas, tuomet užėmęs portalo „Postimees“ (didžiausias leidinys Estijoje, o taip pat ir patyręs stipriausią puolimą 2007-aisiais) interneto vystymo direktoriaus pareigas. – Tuomet estai kur kas labiau susirūpino tuo, kas vyksta pas juos po langais“.
Estams po langais vystėsi „Bronzinio kareivio krizė“, iššaukta 2007-ųjų pavasarį valdžios sprendimo į sostinės užmiestį perkelti masyvios sovietų kario statulos perkėlimą. Šis paminklas, 1947-aisiais įrengtas atminti pergalę prieš nacistinę Vokietiją, daugeliui estų tapo sovietinės okupacijos, pasibaigusios 1991-aisiais, simboliu. Ir balandį įvykdytas kibernetinis puolimas Taline buvo suvoktas, be viso kito, kaip vienas iš plataus masto Rusijos hibridinio puolimo etapų.
Paminklo perkėlimo projektas iššaukė stiprius jausmus tarp vietos rusakalbių, kurie sudaro apie 30 proc. tautos. Kilo, kaip tuomet atrodė, stichinės demonstracijos, įkvėptos Rusijos žiniasklaidos. Beje ta pati Rusijos žiniasklaida pasinaudojo tais pačiais „nacių argumentais“ ir Ukrainoje vykusių neramumų 2013-ųjų pabaigoje – 2014-ųjų pradžioje metu.
Naktį į balandžio 27-ąją susidūrimai su policija peraugo į riaušes, kurių metu žuvo vienas žmogus. Hibridinis puolimas pasiekė aukščiausią tašką tuo metu, kai protestuotojai užblokavo Estijos ambasadą Maskvoje, o pasienyje buvo pastebėtas Rusijos kariuomenės judėjimas.
NATO neturėjo kuo atsakyti
Nuo pat paskutinio XX a. dešimtmečio Estija numatė informatikos sritį kaip prioritetinę kryptį ir išgarsėjo tokių bendrovių, kaip „Skype“, kūrėjai. Tokia strategija leido Estijai, mažytei valstybei su vos 1,3 mln. gyventojų, pateikti save kaip efektyvumo ir technologijų simbolį, skirtingai nuo didžiosios kaimynės su jos viską žlugdančia biurokratijos mašina.
Nuo 2007-ųjų pavasario Talinas kreipėsi savo sąjungininkus NATO, manydamas, kad susidūrė su tiesiogine terorizmo grėsme. Tuomet Šiaurės Atlanto aljansas pasirodė nesąs pasiruošęs tokio pobūdžio puolimui. Tačiau būtent šis išpuolis paskatino greičiau įrengti NATO „internetinį greitojo reagavimo būrį“ būtent Taline. Kibernetinis puolimas paskatino susimąstyti ir kitas valstybes – jau 2009-aisiais internetinio saugumo agentūra buvo įkurta Prancūzijoje.
Jau 2008-aisiais Rusijos neilgai trukusio karo su Gruzija metu panaudojo tuos pačius hibridinio karo elementus, kurie buvo išbandyti Estijoje.
Primityvi savo veikimo būdu DDOS ataka tampa grėsme, kuomet puolantysis disponuoja didelėmis techninėmis galimybėmis. Tokiu atveju galima ir išvis atjungti prieigą prie Interneto, ko dar nepatyrė nė viena šalis. Atsakomybę už 2007-ųjų puolimą prisiėmė Kremliaus įkurta jaunimo organizacija „Našy“. Tačiau tai neįtikino faktiškai nieko, nes ekspertai, net ir pačioje Rusijoje, puikiai suprato, kad ši, dabar jau atlikusi savo funkciją ir numarinta, organizacija veikti be palaiminimo iš viršaus negali.
Galimų išpuolių grėsmė
Estijoje įvykdytas išpuolis žmonių nepražudė, valstybės veiklos sužlugdyti jam irgi nepavyko. Tačiau tiksliniai kibernetiniai išpuoliai gali būti vykdomi ir prieš energetikos ar transporto sritis.
Pavyzdžiui, 2015-ųjų gruodį Ivano Frankivsko elektros stoties sistemos buvo įveiktos programišių, o tai reiškė elektros energijos nebuvimą regione dvi dienas. Šių metų pradžioje Vakarų žiniasklaida skelbė apie tariamai Rusijos kariuomenės įvykdytą ukrainiečių karių telefono ryšio signalo perėmimą, kuris leido jiems aptikti ir perduoti vietoje veikiantiems smogikams jų koordinates.
Pasitvirtinus informacijai apie Rusijos programišių išpuolius prieš JAV prezidento rinkimų metu, Vakarų šalims teks imtis papildomų saugumo priemonių, ypač artėjant lemiamoms šiais metais rinkimų kovoms Europoje, kur į valdžios sostą pretenduoja prorusiški radikalai.
