Rusijai ir Ukrainai toliau blokuojant dujų tiekimą Europos Sąjungos valstybėms, analitikai teigia, kad tokia padėtis tik parodo pačios ES silpnumą: neefektyvią energetikos politiką ir nenuoseklią užsienio politiką.
Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso trečiadienį grasino patarsiantis ES kompanijoms kreiptis į teismus, kad Rusijos ir Ukrainos dujų koncernai padengtų dėl dujų krizės susidariusius nuostolius. 80 proc. į Europą tiekiamų rusiškų dujų keliauja per Ukrainos teritoriją. Penktadalis bloko suvartojamų dujų yra perkamos būtent iš Rusijos.
Tai buvo bene griežčiausi iki šiol ištarti Briuselio biurokratų žodžiai, tačiau, analitikų teigimu, jie didelio efekto neturės. Dėl to iš dalies kalta pati ES. Nepaisant to, kad blokas galėjo iš letargo miego nubusti dar 2006 metais, kai Rusija taip pat buvo nutraukusi dujų tiekimą Ukrainai, ES padarė labai mažai, kad įvykdytų savo pažadus atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos bei kalbėti su Rusija vienu balsu.
„ES turėtų gauti suskystintas gamtines dujas iš viso pasaulio“, – teigia ES-Rusijos santykių ekspertas Alexanderis Rahras. ES turi veikti vieningai tam, kad likviduotų „Gazprom“ kaip pavojingiausio Rusijos energetinio ginklo pavojų. Tačiau vietoje to ES valstybės skubinasi sudarinėti su Maskva dvišales sutartis. „Gazprom“ negalėtų gauti tokios pačios kainos už savo dujas iš Kinijos“, – teigia ekspertas.
Antras nusivylimo šaltinis yra ES nesugebėjimas priimti vieningos pozicijos ir jai tvirtai atstovauti. Praėjusią vasarą ES pirmininkavusios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy buvo giriamas už savo aktyvų vaidmenį siekiant paliaubų tarp Rusijos ir Gruzijos. Tačiau dabar ES pirmininkauja Čekija, kuri turi žymiai mažiau įtakos, ypač Maskvoje.
Kaip teigia Vokietijos misijos prie ES atstovas Rcklefas Beutinas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel itin aktyviai veikė užkulisiuose, kad būtų pritarta ES stebėtojų, prižiūrėsiančių dujų tranzitą Ukrainos teritorijoje, idėjai. Podiumą užvaldyti siekia ir N. Sarkozy, kuria dabar labiausiai rūpi ne dujų krizė, o konfliktas Vidurio Rytuose.
Šiandien per televiziją buvo transliuojamas Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo susitikimas su „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Milleriu, kuris pareiškė, kad Rusijos dujų monopolininkas jau prarado 1,1 mlrd. dolerių eksporto pajamų. A. Milleris apkaltino Ukrainą šantažu ir teigė, kad Kijevas reikalauja nemokamų dujų mainais už dujų tranzito atnaujinimą. Ukraina tokius kaltinimus neigia.
