Rusijos ir Kazachstano prezidentai Vladimiras Putinas ir Nursultanas Nazarbajevas penktadienį Astanoje pasirašė dvišalį susitarimą dėl tolesnio bendradarbiavimo eksploatuojant Baikonūro kompleksą.
Kosmodromo nuomos terminas pratęstas iki 2050 metų nekeičiant nuomos mokesčio. Šiuo metu Rusija už naudojimąsi kosmodromu moka 115 mln. dolerių (apie 310 mln. litų) per metus.
V.Putinas komentuodamas susitarimą pabrėžė, kad Rusija įsitikinusi, jog bendradarbiavimas su Kazachstanu kosminėje srityje "neturi apsiriboti vien tik Kazachstano palydovų leidimu naudojant rusiškas raketas nešėjas".
"Privalome dirbti, bendrai įsisavindami kosmosą, plačiąja šio žodžio prasme. Mes turime atitinkamų planų ir neabejoju, kad jie bus realizuoti", - sakė Rusijos prezidentas.
Susitarime ypatingas dėmesys skiriamas ekologinio saugumo didinimui. Maskva ir Astana susitarė Baikonūre sukurti "ekologiškai labai saugų" raketų kosminį kompleksą "Baiterek", kurio pagrindu taps rusiškas kompleksas "Angara".
Dokumente pabrėžiama, kad abiejų šalių specialistai bendrus projektus Baikonūro kosmodrome realizuos vienodomis sąlygomis.
Rusija 1955 metais įkurtą Baikonūro kosmodromą iš Kazachstano nuomoja nuo 1994 metų pagal dvidešimčiai metų pasirašytą sutartį. Baikonūro teritorijoje gyvena apie 80 tūkst. žmonių, iš jų daugiau kaip pusė - Kazachstano piliečiai, likusieji - Rusijos.
Per daugiau nei 45-erius egzistavimo metus Baikonūras tapo didžiausiu pasaulio kosmodromu. Jo plotas - 6 717 kvadratinių kilometrų, ilgis iš šiaurės į pietus - 75 km, iš vakarų į rytus - 90 km. Kosmodromo antžeminę infrastruktūrą sudaro 9 starto kompleksai (15 paleidimo įrenginių), 11 bandomųjų montavimo korpusų kosminiams aparatams išmėginti, kita įranga.
Iš Baikonūro paleidžiama apie 70 proc. visų Rusijos gaminamų kosminių aparatų.
"Interfax"-BNS
