Nors Rusijos ir Baltarusijos politiniame ir ekonominiame (pirmiausia – energetiniame) dialoge vis pasitaiko „nuopuolių“ ir „pakilimų“, galima išskirti sritį, kurioje dvišaliai santykiai plėtojasi palyginti stabiliai. Tai – dvišalis karinis bendradarbiavimas.
Maždaug nuo 2003 m. vidurio–2004 m. pradžios pradėtas aktyvus bendrų karinių pajėgų, pavadintų Rusijos ir Baltarusijos regionine karine grupuote (RKG), kūrimo procesas tebevyksta iki šiol: tobulinama RKG priklausančių sausumos dalinių sąveika, plėtojama grupuotės užnugario aprūpinimo sistema, įgyvendinamos ginkluotės unifikavimo ir modernizavimo programos, rengiami bendri kariniai mokymai (jų mastas, beje, yra linkęs didėti). Taip pat kuriama bendra Rusijos ir Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos sistema didinant jos efektyvaus veikimo atstumą Vakarų kryptimi, įgyvendinama suderinta reforma karo aviacijos srityje ir kita.
Vienu iš vėliausių pavyzdžių, patvirtinančių abipuses pastangas plėtoti dvišalį karinį dialogą, galima laikyti šių metų vasario 3 d. pasirašytą susitarimą dėl bendros Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės išorinės sienos apsaugos. Remiantis juo, planuojama kurti bendrą regioninę priešlėktuvinės gynybos sistemą (PLGS). Taip pat būtina paminėti ir vasario 10 d. prasidėjusius RKG štabų mokymus. Pastarieji mokymai, kurių antrasis etapas turėtų baigtis kovo 20 d.,gali būti įvardinti vienu iš paskutinių pasiruošimo etapų prieš šių metų rudenį turinčias prasidėti dvišales Rusijos-Baltarusijos karines pratybas simboliniu pavadinimu „Vakarai-2009“ („Zapad-2009“). Pagrindinis minimų mokymų tikslas – „plėtoti įvairių karinių padalinių sąveikos efektyvumą, būtiną tiek Rusijos, tiek Baltarusijos karinam saugumui užtikrinti“.
Taigi dvišalio Rusijos ir Baltarusijos karinio dialogo plėtros tempas yra palyginti intensyvus. Siekiant įvertinti tokio karinių santykių būvio priežastis ir nubrėžti tikėtinas tolesnes Rusijos ir Baltarusijos karinio aljanso kūrimo gaires, būtina įvardinti šiame kontekste svarbius tiek Rusijos, tiek Baltarusijos strateginius tikslus bei galimus jų kaitos kontūrus.
Baltarusija – svarbi Rusijos atrama?
Žvelgiant iš Rusijos pozicijų, karinis bendradarbiavimas su Baltarusija pirmiausia svarbus kaip atsvara, būtina siekiant kompensuoti NATO plėtros keliamą pavojų Rusijos saugumui. Kaip žinia, trims Baltijos valstybėms 2004 m. tapus Aljanso narėmis, Kaliningrado sritis nuo Rusijos atskirta „nedraugiško bloko“ valstybių žiedu. Ilgalaikėje perspektyvoje tikėtina Ukrainos ir Gruzijos integracija į NATO lemtų Aljanso priartėjimą ir prie pietvakarinių Rusijos sienų. Šiai organizacijai toliau „grėsmingai artėjant" prie šios didžiosios valstybės įvairias frontais, Baltarusijos, teritoriniu požiūriu skiriančios Rusiją nuo NATO, korta išlieka vienu iš nedaugelio kozirių, galinčių riboti „Vakarų agresoriaus keliamą karinę grėsmę“ Rusijai.
Kita vertus, Baltarusija yra bene vienintelis Rusijos karinės galios sklaidos Vidurio ir Rytų Europoje forpostas. Ukrainos valdančiajam elitui pabrėžiant ketinimą ir toliau aktyviai siekti euroatlantinės integracijos, Baltarusijos išlaikymas Rusijos įtakoje tampa svarbus siekiant pašalinti vieningos „antirusiškai“ nusiteikusios Rytų Europos erdvės formavimo galimybę.
Galiausiai Rusijai, šiuo metu vykdančiai agresyvią strateginę politiką, karinio bendradarbiavimo su Baltarusija klausimas tampa dar vienu argumentu derybose su Vakarų bloko valstybėmis. Manipuliuodama įvairiais dvišalio karinio dialogo su Baltarusija klausimais, Rusija gali tikėtis jai itin palankių sprendimų dėl JAV kuriamos priešraketinės gynybos sistemos komponentų diegimo Europoje bei kitais į tarptautinę darbotvarkę patenkančiais aktualiais klausimais.
Taigi Rusijai dvišalis dialogas su Baltarusija išlieka ilgalaikiu, be to – ribotai lanksčiu tikslu. Tai savo ruožtu leidžia daryti prielaidą, kad Maskva ir toliau bus linkusi palaikyti daugiau ar mažiau intensyvų karinį bendradarbiavimą su Minsku nepaisydama nemenkų (pirmiausia – ekonominių) kaštų, kuriuos ji patiria siekdama išlaikyti Baltarusiją kaip karinę partnerę.
Dvišalio karinio dialogo reikšmė Baltarusijai
Dvišalio karinio bendradarbiavimo bene svarbiausia reikšmė Baltarusijai –papildomos saugumo garantijos. Valdančiajam A. Lukašenkos režimui į NATO plėtrą ir toliau žvelgiant kaip į potencialią grėsmę, tiesiogiai priartėjusią prie vakarinių Baltarusijos sienų, intensyvus karinis bendradarbiavimas su „didžiąja kaimyne“ pirmiausia vertintinas kaip galimą „Vakarų agresiją“ Baltarusijos atžvilgiu turinti atsverti priemonė.
Kita vertus, dėl glaudžios sąveikos su Rusija Baltarusija įgyja galimybę (pusvelčiui, o tam tikrais atvejais – ir už dyka) modernizuoti savo karines pajėgas. Kitaip sakant, karinis bendradarbiavimas su Rusija jai naudingas ir kaip atveriantis galimybę didinti savo santykinę karinę galią dėl Rusijos nebrangiai jai tiekiamų ginklų.
Galiausiai negalima pamiršti ir dėl šio dvipusio dialogo atsirandančios ekonominės naudos Baltarusijai. Be bendradarbiavimo karo pramonės, inžinerijos ir kitose srityse, kuriose pridėtinė vertė kuriama tiesiogiai gaminant ir parduodant karinę produkciją, būtina pabrėžti ir netiesioginę ekonominę naudą, gaunamą derantis įvairiais dvišalių santykių klausimais (pavyzdžiui, vasario 3 d. vykusiame Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės Aukščiausiosios tarybos posėdyje svarstyti ne tik kariniai, bet ir ekonominiai klausimai: aptarta muitų kontrolės panaikinimo šalių pasienyje, Rusijos kreditų Baltarusijai ir kt.).
Tinkamai parinkdama politinius argumentus, Baltarusija gali tikėtis ir toliau gauti nemenką ekonominę naudą iš karinio bendradarbiavimo su Rusija. Tokia prielaida tikėtina įvertinus šių metų vasario pradžioje įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusius pranešimus apie Rusijos ketinimą toliau įvairiapusiškai stiprinti sąjungą su Baltarusija.
Taigi Baltarusijai karinis bendradarbiavimas su Rusija pirmiausia naudingas kaip nemažos karinės ir ekonominės paramos šaltinis. Potencialaus kito partnerio, „galinčio artimiausiu metu Baltarusijai duoti daugiau, nei šiuo metu duoda Rusija“, nematyti, todėl tikėtina, kad valdantysis A. Lukašenkos režimas ir toliau sieks plėtoti karinį dialogą su šia valstybe.
Karinio bendradarbiavimo perspektyvos
Įvertinus dvišalio karinio bendradarbiavimo reikšmę tiek Rusijai, tiek Baltarusijai, galima daryti išvadą, kad jokios ryškios takoskyros nėra. Abiejų valstybių strateginiai interesai karinio bendradarbiavimo srityje yra panašūs, atsirandantys „nenaudingi kaštai“ kompensuojami gaunama ekonomine, karine ar net politine nauda.
Nepaisant reguliariai atsinaujinančių Maskvos ir Minsko ginčų įvairiais ekonominiais ir politiniais klausimais, Rusija išlieka svarbus Baltarusijos karinis partneris, ir atvirkščiai. Tai savo ruožtu skatina manyti, kad dvišalis karinis Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimas ir toliau bus plėtojamas.
Žinoma, planuojamų atlikti darbų yra daug, be to, jie tęstiniai – kurti bendrą Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės sienos apsaugos sistemą ketinama baigti iki 2011 m., abiejų valstybių karinių dalinių integracijos į RKG procesas turėtų užtrukti dar ilgiau. Todėl svarbiausia – koks bus tolesnio dvišalio dialogo intensyvumas ir produktyvumas. Tiksliai atsakyti į šį klausimą bent jau dabar, kol nėra aiškūs kintančių Rusijos ir JAV santykių bei dėl jų galinčių susidaryti pokyčių tarptautinėje sistemoje kontūrai, vargu ar įmanoma.
Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
