Baltarusijoje prie Rusijos sienos jau dygsta muitinių postai, o spauda pažymi, kad į Rusijos "pieno agresiją" Minskas atsakė "alaus puču".
Rusijos ir Baltarusijos "pieno karas" perėjo į naują fazę. Atsakydama į Rusijos "nedraugiškus veiksmus" Baltarusija sustiprino muitų kontrolę prie sienos ir sumažino Rusijos alaus importą.
Vakar nuo pat ryto muitinės postai buvo įrengti keliuose Vitebsko srityje, kuri ribojasi su Rusijos Smolensko ir Briansko sritimis. Sustiprinta kontrolė ir geležinkeliuose. Apžvalgininkai teigia, kad žengdama tokį žingsnį Baltarusija atsisako integracijos su Rusija idėjos.
1997 metais Minskas pasirašė su Rusija sutartį dėl bendros sąjunginės valstybės sukūrimo, o vėliau kitus susitarimus dėl bendros muitų erdvės. Iš esmės nuo 1996 metų pasienio kontrolės tarp Baltarusijos ir Rusijos nebuvo, Baltarusijos pusėje dirbo tik kelių inspekcija.
Nuo vakar keliuose prie Rusijos sienos vairuotojų dokumentus ir krovinius tikrina apie 30 Vitebsko muitininkų. Baltarusija taip pat paskelbė mažinanti Rusijos alaus importą. Baltarusijos pareigūnai pareiškė, jog griežtos prekių kontrolės įvedimas yra "simetrinis atsakas į Rusijos veiksmus".
Muitų režimo įvedimo išvakarėse Baltarusijos valstybinis kontrolės komitetas pateikė duomenis, jog apie 20 proc. į šalį įvežamo rusiško alaus atkeliauja nelegaliai, dėl to Baltarusijos biudžetas patiria milžiniškų nuostolių. Vien nuo šių metų pradžios jie siekia 15 mlrd. baltarusiškų rublių. Siekiant kovoti su nesąžiningai importinį alų realizuojančiomis šešėlinėmis struktūromis šalyje siūloma įsteigti specialų alaus importuotoją. Kasmet į Baltarusiją įvežama 2,7 mln. dekalitrų alaus, 1,7 mln. jų - iš Rusijos.
Baltarusijos ir Rusijos santykiai įtempti nuo 2007 metų. Minskas pyksta dėl kylančių Rusijos gamtinių dujų kainų, o Maskvą erzina prezidento Aleksandro Lukašenkos bandymai suartėti su Vakarais. Šalių nesutarimai suintensyvėjo šį mėnesį, kai Maskva neva sveikatos apsaugos sumetimais uždraudė importuoti baltarusiškus pieno produktus, kurie yra svarbi Baltarusijos eksporto dalis. Šio ginčo kulminacija įvyko sekmadienį, kai A.Lukašenka atšaukė savo dalyvavimą Kremliaus surengtame viršūnių susitikime saugumo klausimais. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas tada paragino Baltarusiją nutraukti "isteriją". Dar labiau Maskvą suerzino valstybinėje Baltarusijos spaudoje pasirodęs straipsnis, kuriame sakoma, jog Minskas nenori būti premjero Vladimiro Putino "jaunesnysis brolis pasiuntinukas". Nepatiks Maskvai ir Europos komisarės Benitos Ferrero-Waldner vizitas į Minską, numatytas birželio 22 dieną. Jis rodo A.Lukašenkos siekį suartėti su Briuseliu.
Apžvalgininkai teigia, jog po šiuo konfliktu greičiausiai slypi nauja Rusijos politika: nusivylęs A.Lukašenka, Kremlius Baltarusijos politiniame elite ieško jam alternatyvos.
