Toks atsakymas tik pagilino įsitikinimus, iššauktus pirminiais Rusijos kaltinimais, kad būtent ji stovi už programišių grupuotės „Fancy Bears“ veiksmų. Nerimas, kad Rusija manipuliuoja ir rinkimais pačioje galingiausioje demokratijoje pasaulyje, plinta visose JAV.
Informacinio karo reikšmė
Susekti tikruosius išpuolių vykdytojus, žinoma, yra gana sudėtinga. Tačiau jeigu stebėti iš Kremliaus varpinės, tai programišiai vykdo svarbią visuomeninę veiklą ir atskleidžia paslaptis – ne užsienio žvalgybų tarnyboms, o Vakarų visuomenei. Politinė tokių paviešinimų jėga pirmą sykį buvo pademonstruota dar „Wikileaks“, kuomet buvo įsilaužta į slaptus amerikiečių diplomatinius susirašinėjimus.
Efektas buvo dar labiau sustiprintas Edwardo Snowdeno pagrobtomis duomenų bazėmis, kuriose, be viso kito, laikomi duomenys apie tai, kaip JAV vykdo Vakarų lyderių sekimą.
Informacinis karas, vykstantis kartu su geoekonomika (sankcijos ir atsakomosios sankcijos), tapo vienu iš svarbiausių naujos Rusijos bei Vakarų konfrontacijos karo laukų.
Išpuoliais siekiama įvelti į informacinį triukšmą
Kai kurie pavyzdžiai atrodo kaip tiesioginiai atsakomieji veiksmai. JAV demokratų partijos vidinių susirašinėjimų duomenys, kuriuose atsispindėjo jų establišmento siekis „prastumti“ Hillary Clinton ir paveikti kitų demokratų galimybes siekti prezidento posto, yra kaip atsakas viešai H. Clinton kalbai, skirtai toli gražu ne idealių Rusijos 2011-ųjų rinkimų kritikai.
Paviešinti Pasaulinės antidopingo agentūros įrašas rodo, kad kai kurie amerikiečių olimpiniai čempionai, iš tiesų vartojo draudžiamus preparatus. Paviešinimas įvykdytas netrukus po to, kai didelė dalis Rusijos delegacijos buvo pašalinta iš Olimpinių žaidynių Rio de Žaneire būtent dėl to, kad įsivėlė į valdžios organizuojamą ir dengiamą masinį dopingo vartojimą.
Tačiau tai yra tik pati aisbergo viršūnė. Gali pasirodyti, kad bando tik suvesti sąskaitas ir pateikti savo pačių kaltintojus kaltais nusikaltimais, kuriuos šie priskiria Maskvai. Tiesa, tarp jų yra didelis skirtumas. Šioje šalyje prezidentas yra caras. Rinkimai yra skirti tik konstatuoti dabartinės valdžios legitimumą, o ne pakeisti juos: „Iš pradžių tu patenki į Kremlių, o tada aš už tave balsuosiu“. Žmonės turtėja ne prieš patenkant į valstybės tarnybą, ir ne po jos – jie sukaupia kapitalą tuo metu, kai atsiduria valdžioje. Įstatymai yra aukštas pareigas užimančių ir įtakingų valdininkų rankose.
Rusija stebi Vakarų veiksmus ir jais naudojasi
Toks cinizmas turi savo ribas, ir tradiciškai kantri rusų tauta gali netikėtai sprogti, tačiau jos kantrybės ribos, plačiai žinoma, yra itin aukštos. Skirtingai nuo to Vakarų sistemos neatlaiko gana didelio cinizmo kiekio. Tai galima pavadinti politiniu korektiškumu, ar ideologija – bet kokiu atveju Vakarų visuomenės yra labiau pažeidžiamos paviešintų pažeidimų ar piktnaudžiavimų atvejais, kurie būtų ne pavieniai, o sisteminiai, – ypač jeigu kalbama apie demokratiją.
Viena yra pasakyti rusų liaudžiai tai, kad jų balsai buvo pavogti, ir visiškai kita yra amerikiečių elektoratui patikėti – ką bando įteigti D. Trumpas – tuo, kad prezidento rinkimų rezultatai gali būti klastojami. Ir demokratija iš naujo tampa diskusijų objektu visose ES šalyse ir JAV.
V. Putinas, be jokios abejonės, mato nuolat augantį Vakarų elito ir jais nepatenkintų tautiečių, kurie atsidūrė globalizacijos proceso ir neribojamo pinigų „darymo“ paraštėje, atotrūkio augimą. Jis taip pat pastebi, kad demokratijos triumfas prieš komunizmą, įvykęs prieš tris dešimtmečius, privedė prie to, kad Europos ir JAV politinės sistemos, iš esmės, atsisako nuo bet kokio ženklesnio egzistuojančių sistemų konkuravimo.
Kaip žmogus, įtrauktas į šiandieninę kovą prieš amerikiečių politinį establišmentą, jis įdėmiai seka savo priešininkų veiksmus ir daro atitinkamas išvadas.
Viena iš jų, kuris, galimai, nustebino, sudaryta iš to, kad jis turi galimybę manipuliuoti ne tik Europos politikais, tačiau ir JAV rinkimais, o taip pat mesti asmeninį iššūkį nusistovėjusiai liberalios demokratijos tvarkai. Šiuo metu paranoja V. Putino atžvilgiu gerokai viršija įprastą „rusų kortos“ naudojimą prieš politinius oponentus. Tai liudija apie aukštą valdančiųjų Vakarų politikų neužtikrintumo lygį, kurio nebūtų įmanoma įsivaizduoti prieš kelerius metus. Šis neužtikrintumas nebūtinai naudingas Rusijai, nes rizikų augimas turi tendencijas augti, tačiau jis, be jokių abejonių, gali būti panaudotas ir bus naudojamas vykstančiame galios valstybių mūšyje.
Teks arba keistis, arba baimintis viešinimų
Nemažai pamokų teks mokytis iš Sovietų Sąjungos baigties proceso, vykusio prieš ketvirtį amžiaus. Viena iš jų yra ta, kad imperinis išpuikimas, galų gale, yra baudžiamas, o kita – bandymas įskiepyti tuo metu galiojusią pažangiausią politinę sistemą neparuoštai tam tautai įprastai baigiasi nesėkme, o dar ir ta, kad elitas, pernelyg nutolęs nuo savo tautos, su realybe susiduria tik tuomet, kai jau būna per vėlu.
Šiuolaikinės Vakarų tautos nėra panašios į SSRS, tačiau jų lyderiams, tikėtina, bus įdomu žinoti, kad sovietų sistemą, galų gale, pražudė ne R. Reagano žvaigždžių karų programa ir net ne produktų deficitas parduotuvėse – žmonės ten buvo patyrę dar ir ne tokių sunkumų. Sovietų sistema, iš tiesų sugriuvo netekusi visuomenės pasitikėjimo egzistuojančia šalyje politine sistema. Todėl būtina taisyti situaciją arba teks baimintis paviešinimų.
