Kas antras Rusijos gyventojas mano, kad karinė grėsmė šaliai kyla iš užsienio, o 62 proc. - kad Rusija turi pagrindo baimintis Vakarų šalių, įeinančių į NATO bloką, atskleidė sociologų atlikta apklausa.
Tačiau daugiau kaip trečdalis (36 proc.) gyventojų tokio pavojaus nejaučia, nors prieš metus jų buvo 7 proc. mažiau, rodo centro "Levada" apklausa.
Kovo pabaigoje atlikta visuotinė Rusijos gyventojų apklausa parodė, kad daugiau kaip trečdalis rusų (36 proc.) nenori, kad jų šalis prisijungtų prie kokio nors karinio bloko, 23 proc. dėl bendro saugumo pasisakė už bendradarbiavimą su NATO, kas ketvirtas (25 proc.) buvo už karinę sąjungą, kuri sudarytų atsvarą NATO.
Klausiami į kokias šalis Rusiją visų pirma turėtų orientuotis užsienio politikoje, apie pusė respondentų (45 proc.) minėjo Vakarų Europą, šiek tiek mažiau (42 proc.) - NVS šalis, trečdalis (32 proc.) - Indiją ir Kiniją, kas penktas (22 proc.) - Japoniją, ir tik 15 proc. - JAV.
Centro "Levada" pateikti duomenys rodo, kad praėjusių metų kovą beveik du trečdaliai (62 proc.) Rusijos gyventojų palankiai vertino Europos Sąjungą (neigiamai tik 20 proc.), o JAV mažiau kaip pusė - 46 proc. (neigiamai 40 proc.).
Taip pat sumažėjo rusų, palankiai vertinančių Ukrainą ir Gruziją (atitinkamai 41 ir 36 proc.), tuo tarpu Baltarusiją palankiai vertino dvigubai daugiau Rusijos gyventojų (80 proc.).
Ši centro "Levada" gyventojų apklausa vyko 46 Rusijos regionuose.
