Pentagono planai, pasak leidinio, atspindi naują geopolitinę situaciją po Rusijos įvykdyto Krymo aneksavimo, kurioje Maskva - nebe potenciali partnerė, bet potenciali grėsmė.
„Turint galvoje saugumo aplinką, Rusijos veiksmus, tapo akivaizdu, kad mums būtinai reikia, kad būtų atnaujinti planai dėl veiksmų reaguojant į bet kokią potencialią agresiją prieš NATO nares“, - sakė aukšto rango gynybos pareigūnas, susipažinęs su peržiūrėtais planais.
„Rusijos invazija į Rytų Ukrainą privertė JAV nupūsti dulkes nuo nepaprastosios padėties planų“, - sakė buvusi gynybos sekretoriaus pavaduotoja politikos klausimais Michele Flournoy. - Jie buvo gerokai pasenę“.
Pasak minėto aukšto rango gynybos pareigūno, nauji planai apima du įvykių eigos variantus: pirmame dėmesys sutelkiamas į tai, ką Amerika galėtų padaryti kaip NATO narė, jei Rusija pultų vieną iš Aljanso valstybių narių, o kitame nagrinėjami Jungtinių Valstijų veiksmai atskirai nuo NATO.
Abiejuose atnaujintų nepaprastosios padėties planų variantuose kalbama apie Rusijos įsiveržimą į Baltijos šalis, kurios laikomos labiausiai tikėtinu naujos Rusijos agresijos taikiniu.
Planuose pastebimai daugiau dėmesio skiriama ne tradiciniam karui, bet hibridinio karo metodams, kuriuos Rusija naudojo Kryme ir Rytų Ukrainoje.
Pentagonas nenumato scenarijaus, pagal kurį Rusija pirmiausia nesugebėtų užimti kažkiek Baltijos šalių teritorijos.
Gynybos departamentas taip pat nagrinėja įvairius hibridinio karo scenarijus, netgi branduolinio konflikto galimybę.
„Žiūrint į paskelbtą (karinę) Rusijos doktriną, tikiu, kad žmonės galvoja apie taktinių branduolinių ginklų panaudojimą tokiu būdu, apie kurį negalvota daug metų“, - sakė aukšto rango gynybos pareigūnas. -
„Doktrina, suprantama, nereiškia, kad jie tai padarys, bet būtų neatsakinga neapgalvoti tų klausimų“, - pridūrė jis.