Rusijos ekonomika stovi ant molinių kojų.
Rusija – supervalstybė. Taip mėgsta savo šalį pristatinėti iš prezidento posto pasitraukęs ir vyriausybės vadovo pareigas eiti pradėjęs Vladimiras Putinas, rašo Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“. Jo teigimu, Vakarai taip pat dažnai pervertina šią didžiausią pasaulyje šalį.
Aukščiau, greičiau, toliau ir, svarbiausia, daugiau – taip, pasak dienraščio, save įsivaizduoja Rusija. Tačiau net po 8 Putino valdymo metų ir po didžiulio nuosmukio sekusių įspūdingų laimėjimų milžiniškos imperijos ekonomika tebėra labai vidutiniško lygio.
Štai pavyzdys iš užsienio prekybos srities, rašo „Handelsblatt“: nepaisant milžiniškų naftos ir dujų tiekimų apimčių, Rusija buvo priversta užleisti didžiausios Vokietijos prekybos partnerės Rytuose pozicijas. Jas išsikovojo Lenkija. Importuodama iš Vokietijos prekių už 36,1 mlrd. eurų ir eksportuodama į ją savąsias už 24,1 mlrd. eurų, Lenkija jau išstūmė Rusiją iš lyderės pozicijų. Tai dar ne viskas: Čekijos ir Vokietijos užsienio prekybos balansas pasiekė 52,2 mlrd. eurų ir labai priartėjo prie Rusijos ir Vokietijos užsienio prekybos balanso, kuris dabar sudaro 57 mlrd. eurų.
Reikia atsižvelgti ir į tai, kad Maskvos pasiekimus užsienio prekybos srityje daugiausia lėmė sparčiai brangstanti nafta. Net V. Putinas ir D. Medvedevas pripažįsta, kad jų tėvynės ekonomika po senovei orientuota į žaliavų resursus, pastebi dienraštis. „Putinas daug metų skelbė apie Rusijos ekonomikos diversifikavimą, tačiau iš tikrųjų viskas vyksta priešingai: Rusija tampa vis labiau priklausoma nuo žaliavų eksporto“, - sako buvęs Putino patarėjas ekonomikos klausimais Andrejus Ilarionovas. Jis pasitraukė iš šių pareigų protestuodamas prieš klaidingą prezidento kursą. Vokietijos ekonomikos Rytų komitetas taip pat primena Kremliui apie būtinybę sparčiai imtis stimuliuoti viduriniąją klasę ir modernizuoti perdirbimo pramonės šakas bei paslaugų sektorių.
Dar vienas pavyzdys, rašo „Handelsblatt“. Rusijoje nuo Peterburgo iki Ramiojo vandenyno veikia 4 000 vokiškų įmonių. Šį faktą kaip didelio Rusijai skiriamo dėmesio įrodymą dažnai pabrėžia Rytų komiteto atstovai. Tačiau vien tik prekybos rejestre Rumunijoje, kurioje gyventojų 6 kartus mažiau, nei Rusijoje, įregistruota apie 15 000 vokiško kapitalo įmonių.
Pereikime prie užsienio investicijų, siūlo dienraštis. Rumunija, 2007 m. tapusi Europos Sąjungos nare, seniai išstūmė milžinišką Eurazijos imperiją iš Vokietijos investuotojų numylėtinių gretų. Naujausia Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų (DIHK) surengta apklausa atskleidė, kad į pirmąją vokiečių investuotojams patraukliausių valstybių sąrašo vietą, aplenkusi Graikiją, Lotynų Ameriką ir autoritarinio režimo valdomą Baltarusiją, iškopė Rumunija. Tuo tarpu Rusija, praleidusi į priekį PAR, Baltijos šalis ir Vengriją, liko tik 8 vietoje.
Kitas pavyzdys – iš automobilių pramonės srities. Tokioje svarbioje ekonomikos šakoje, kaip automobilių pramonė, Rusijai, nepaisant „Volkswagen“, „Toyota“, „Renault“, „Nissan“, „Ford“ ir BMW koncernų atėjimo, niekaip nepavyksta pagaminti daugiau automobilių, nei neefektyvios sovietinės ekonomikos laikais. Pavyzdžiui, pernai Rusijoje „AvtoVAZ“ koncernas ir šalyje veikiantys jo konkurentai iš užsienio iš viso pagamino beveik 1,3 mln. automobilių. Tačiau, Vokietijos automobilių gamintojų sąjungos (VDA) duomenimis, svarbų vaidmenį ir toliau vaidina Čekija (932 tūkst. automobilių), Lenkija (762 tūkst.), Slovakija (535 tūkst.), Vengrija (300 tūkst.), Rumunija (243 tūkst.) ir Slovėnija (200 tūkst.). Vis dėlto viltis Rusijoje miršta paskutinė: vokiečių ekspertai prognozuoja, kad per 3 artimiausius metus ji turėtų tapti didžiausia Europoje automobilių rinka, rašo „Handelsblatt“.
