Tyrimai rodo, kad praėjusiais metais Rusijos ekonomika sparčiai augo, nepaisant šalies verslo pasaulyje kilusios sumaišties, o beveik visą prieaugį lėmė pakilusios naftos kainos, skelbia dienraštis "The New York Times".
Daugelis ekonomistų nuopelnus už Rusijos ekonominio sąstingio įveikimą priskiria prezidentui Vladimirui Putinui, paskatinusiam sumažinti mokesčius ir siekusiam išlaikyti politinį stabilumą.
Tačiau svarbiausia Rusijos ekonominio augimo varomąja jėga ir toliau lieka nafta. Jos kainų augimas bei V. Putino vykdoma politika padėjo smarkiai padidinti šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugį, kuris per pastaruosius ketverius metus vidutiniškai siekė 6,5 proc.
Paprašytas nurodyti teigiamus ir neigiamus veiksnius, praėjusiais metais įtakojusius Rusijos ekonomiką, šalies ekonominės plėtros ir prekybos ministras Germanas Grefas atsakė: "Aukštos naftos kainos".
Ministro teigimu, akivaizdu, kad minėtas veiksnys (pagrindine laikoma Šiaurės jūros "Brent" nafta 2003-aisiais vidutiniškai kainavo 28,8 JAV dolerio už barelį) pagerino Rusijos ekonominius ir rinkos rodiklius. Tačiau G. Grefas sakė, kad šios kainos turėjo ir neigiamą poveikį, "nes sukūrė įspūdį, esą viskas yra gerai, ir galime šiek tiek vėlesniam laikui atidėti radikalias ekonomines reformas".
Ekonomikos ministerija paskelbė, kad 2003 metais aukštos naftos kainos padėjo šalies BVP paaugti 6,8 proc. "Pasaulinės žalios naftos kainos buvo svarbiausias bendro ekonominio ir eksporto augimo veiksnys", - teigiama šią savaitę paskelbtoje ministerijos ataskaitoje.
Gerokai pabrangus naftai, jos Rusija eksportavo daugiau nei 2002 metais. Dabar šalis su Saudo Arabija nuolat lenktyniauja dėl didžiausios pasaulyje naftos tiekėjos titulo. Praėjusiais metais Rusija į kitas nei Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis kasdien eksportuodavo 3,1 mln. barelių naftos, arba 12,4 proc. daugiau nei 2002-aisiais.
Galbūt ekonominį pajėgumą labiausiai lėmė priklausomybė nuo naftos eksporto. Tačiau pajėgumo įvaizdis pernai padėjo sustabdyti didžiulį kapitalo nutekėjimą. Šį tikslą pavyko pasiekti nepaisant to, kad rudenį buvo suimtas turtingiausias Rusijos žmogus ir naftos verslo magnatas Michailas Chodorkovskis.
Centrinio banko duomenimis, grynasis kapitalo nutekėjimas sumažėjo nuo 8,1 mlrd. JAV dolerių 2002 metais iki 2,9 mlrd. dolerių pernai. Teigiama, kad 2001-aisiais iš Rusijos nutekėjo 14,8 mlrd. JAV dolerių, dešimtąjį dešimtmetį dėl ekonominio nuosmukio, kilusio žlugus Sovietų Sąjungai, į užsienį kasmet būdavo išvežama 20 mlrd. dolerių.
Ketvirtąjį ketvirtį Rusija užfiksavo 2,5 mlrd. JAV dolerių kapitalo įplaukas. Tuo tarpu praėjusių metų liepos-rugsėjo mėnesiais iš šalies nutekėjo 8,7 mlrd. dolerių. Šis ketvirtinis nutekėjimas buvo didžiausias nuo 2001 metų sausio.
Rusija ir toliau didina aukso bei užsienio valiutų atsargas, kurios gruodžio 26 dieną, palyginti su buvusiomis prieš savaitę, padidėjo nuo 74,5 mlrd. iki 77,8 mlrd. JAV dolerių.
Analitikai teigia, kad atsižvelgiant į Rusijos priklausomybę nuo naftos sektoriaus pajamų, smarkus naftos kainų sumažėjimas keltų grėsmę šalies ekonomikai. Pasak vieno eksperto, Rusija galėtų atsispirti rimtai krizei tol, kol naftos barelio kaina viršytų 13,5 JAV dolerio. Vis dėlto šiemet Rusijos BVP gali paaugti 5,5 proc. net jei, palyginti su praėjusiais metais, vidutinė "Brent" naftos kaina sumažėtų nuo 28,8 iki 23 JAV dolerių už barelį.
ELTA
