Kremlius, išplėsdamas išdavystės sąvoką, siekia galutinai susidoroti su visais drįstančiais kritikuoti diktatūros link sukantį Rusijos režimą.
Dūmai penktadienį buvo pateiktas įstatymo projektas, kuris numato, kad žmonės gali būti persekiojami ne tik už veiksmus, kurie kelia pavojų nacionaliniam saugumui, tačiau ir už bet kurį veiksmą, neva trikdantį konstitucinę tvarką. Kritikai teigia, kad taip Kremlius, susidurdamas su vis gilėjančia ekonomine krize, siekia užčiaupti opoziciją.
Įstatymo projekto detalės paaiškėjo, kai žmogus, kaltinamas nužudęs Aleksandrą Litvinenką, buvusį KGB agentą, o vėliau disidentą, pareiškė, kad kiekvienas asmuo, keliantis pavojų Rusijos interesams, turi būti nužudytas. Dabar Dūmoje sėdintis Andrejus Lugovojus pareiškė, kad tokiu atveju, jei būtų Rusijos prezidentas, lieptų nužudyti visus, kurie būtų laikomi išdavikais.
„Jei kas nors padarė Rusijos valstybei rimtą žalą, tai jį reikia sunaikinti. Ar aš manau, kad kažkas nužudė A. Litvinenką dėl Rusijos valstybės interesų? Jei jūs kalbate apie Rusijos valstybės interesus gryniausia šio žodžio prasme, tai aš pats būčiau davęs tokį įsakymą. Aš nekalbu apie A. Litvinenką. Turiu omenyje bet kurį asmenį, kuris daro rimtą žalą“, - kalbėjo buvęs KGB darbuotojas A. Lugovojus Ispanijos dienraščiui „El Pais“. A. Lugovojaus teigimu, V. Putino vietoje jis būtų įsakęs likviduoti ir Gruzijos prezidentą Mikhailą Saakašvilį.
A. Litvinenka, kuris itin aštriai kritikavo buvusį prezidentą Vladimirą Putiną, mirė išeivijoje Londone 2006 metų lapkritį po to, kai buvo apnuodytas radioaktyviuoju poloniu-210. A. Lugovojus neigia įvykdęs žmogžudystę.
Pateiktame įstatymo projekte valstybės išdavystė apibrėžiama kaip „veiksmas, nukreiptas prieš Rusijos Federacijos saugumą, įskaitant ir jos konstitucinę tvarką, suverenitetą, teritorinį ir valstybinį integralumą“. Dabartiniame įstatyme persekiojimas numatytas tik už „veiksmus, nukreiptus į siekį pažeisti išorinį saugumą“.
Naujasis įstatymas numato atgaivinti sovietinį paprotį, kai įtariamuoju yra laikomas kiekvienas, kuris bendrauja su užsieniečiais. Išdavyste gali būti apkaltinti ir asmenys, kurie teikia finansinę, materialinę, techninę ar konsultacinę pagalbą užsienio organizacijoms.
Be to, persekiojimo gali susilaukti ir asmenys, kurie užsienio žurnalistams duos Kremliaus atžvilgiu kritiškus interviu.
Įstatymo šalininkai teigia, kad taip bus palengvinti Federalinės saugumo tarnybos vykdomi tyrimai. Tačiau nereikia pamiršti, kad būtent FST yra KGB įpėdinė.
V. Putino partija „Vieningoji Rusija“ kontroliuoja du trečdalius parlamento, ir neabejotina, kad įstatymo projektas bus priimtas, o Rusija dar labiau nugrims diktatūros, policinės valstybės ir sovietinės praeities atgaivinimo link. Be to, naujas įstatymas suteiks Kremliui progą tiesiog susidoroti su visais asmenimis, kurie drįs protestuoti prieš gilėjančią ekonominę krizę ir reikalauti permainų.
