Rusijos Valstybės Dūmos nariai mano, kad būtina energingiau ginti Latvijos ir Estijos ne piliečių interesus, taip pat duoti ryžtingesnį atkirtį mėginimams perrašyti istoriją.
Tai pirmadienį pareiškė Valstybės Dūmos vicepirmininkė Liubovė Sliska, pradėdama apskritojo stalo posėdį tema „Ne piliečiai Latvijoje ir Estijoje“.
Ji pranešė, kad posėdyje dalyvavo Latvijos, Estijos ir Slovėnijos, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungoje, ambasadoriai.
Dūmos NVS reikalų ir ryšių su tėvynainiais komiteto pirmininkas Aleksejus Ostrovskis pranešė, kad Latvijoje šiuo metu ne piliečių statusą turi 372 tūkst. žmonių, arba 16 proc., visų šalies gyventojų. Estijoje, jo duomenimis, tokių ne piliečių yra daugiau kaip 100 tūkstančių.
Pasak parlamentaro, praėjus 17 metų (po SSRS žlugimo) „rusakalbių gyventojų išnaudojimas šiose šalyse tebeklesti“.
Latvijos ir Estijos ambasadoriai Maskvoje savo ruožtu paragino Rusijos parlamentarus aktyviau skatinti rusakalbius Baltijos šalių gyventojus siekti vietos pilietybės.
„Manome, kad Valstybės Dūma galėtų paraginti ne piliečius tapti visateisiais piliečiais arba gavus pilietybę, arba išmokus estų kalbą“, - sakė Estijos ambasadorė Marina Kaljurand.
Ji taip pat pareiškė, kad Rusijos parlamentarų paskelbti statistiniai duomenys didžia dalimi yra pasenę ir „neatitinka tikrovės“.
Latvijos ambasadorius Andris Teikmanis taip pat nesutiko su paskelbtais statistiniais duomenimis, bet konkrečių skaičių nenurodė, tik pasakė, kad „Latvijoje ne piliečių yra šiek tiek daugiau nei Estijoje“.
Ambasadorius taip pat priminė, kad Latvijai įstojus į ES pilietybę gavo apie 50 tūkst.joje gyvenančių žmonių.
