Teismo argumentacija ir pats sprendimas yra įslaptinti, o ir pačiame laiške skurdu informacijos, todėl tiksliai tvirtinti, kas konkrečiai užkliuvo „Roskomnadzor“ ir Grozno teismo teisėjui Igoriui Daurkinui negalime. Tačiau, galima spėti, kad nepatiko „ekstremistinės“ eilės, kurias po minėtu straipsniu paliko vienas iš mūsų skaitytojų pasivadinęs „kremlin derzimorda fasist“. Tuo labiau, kad tos pačios nuomonės priėjo ir mūsų kolegos iš Ukrainos, kurie taip pat sulaukė „rūstaus Rusijos teismų teisingumo atpildo“.
Akivaizdu, kad puslapiai buvo blokuojami „gavus nurodymą“ ir atlikus paiešką internete pagal raktinius žodžius. Jau vien faktas, kad Rusijoje dėl „ekstremistinės informacijos“ blokuojama tik „mobilioji“ tv3.lt straipsnio nuoroda, o įprastais kompiuteriais pasiekiamas tas pats straipsnis yra „švarus“, rodo atsainų ir „dėl vaizdo“ atliekamą darbą.
„Liaudies kūryba“
Eilės, kurias praėjusių metų pavasarį nusprendė cenzūruoti Rusijos valdžios struktūros, yra po 2014-ųjų įvykių Kryme atgaivinta Jevgenijaus Jevtušenkos eilių „Ar nori rusai karo?“ dar po karo Čečėnijoje sukurta „liaudies adaptacija“.
Originalusis kūrinys pirmą sykį viešai atliktas 1961-aisiais, autoriui grįžus iš kelionių po Vakarų Europą ir JAV. Paties J. Jevtušenkos teigimu, kelionės metu jis taip dažnai girdėjo šį klausimą, kad nusprendė parašyti pacifistines, prieš karą nukreiptas eiles. Originaliame eilėraštyje yra sakoma „Taip, kariauti mes mokame, tačiau nenorime, kad ir vėl kariai kristų mūšyje ant rūsčios žemės savo. Paklauskite mamų jūs, paklauskite žmonos mano, ar norime mes kariauti“. Nekaringas tonas patiko ne visiems. Eilės susilaukė cenzūros tiek namuose, tiek ir užsienyje. Pats autorius pripažįsta, kad Sovietų Sąjungos cenzūros aparatas nuolat bandė uždrausti šį kūrinį kaip pacifistinį ir „demoralizuojantį Sovietų Sąjungos karius“.
Po karo Čečėnijoje sukurta versija taip pat klausia, ar rusai nori karo. Tačiau apie „apsikabinimus prie Elbės“ jau nebekalbama, o primenama rusų agresija Suomijoje, Lietuvoje, Lenkijoje bei kitose aplinkinėse šalyse. Baigiasi eilės žodžiais „ar atsiras nors vienas kaimynas, kuris tvirtai pareikštų „Ne!“?“
Beje, šis „YouTube“ vaizdo įrašas Rusijoje irgi blokuojamas.
Antiteroristinė cenzūra Rusijoje
Kartu su ekonominėmis sankcijomis, nuo kurių labiau kenčia patys rusai, Kremlius taip pat ėmėsi visa apimančios cenzūros internete ir žiniasklaidoje. Kontroliuoti žiniasklaidos priemonių neužteko, todėl buvo įvesta eilė įstatymų, leidžiančių dėl faktiškai bet kokių priežasčių imtis teisinių priemonių prieš atskirus asmenis ar žiniasklaidos priemones.
Rusijoje taip pat vis gausėja realias kalėjimo bausmes gavusių ar dar teisiamų piliečių, kurie keleriems metams pataisos namuose atsidūrė dėl „ekstremistinio“ įrašo socialiniame tinkle dalijimosi. Šiuo metu Rusijoje faktiškai bet kokia informacija internete, kuri „neatitinka“ oficialiosios valdžios linijos gali būti pripažinta ekstremistine ir sulaukti baudžiamosios atsakomybės.
Valdžios grasinimų susilaukia ir didžiosios informacinių technologijų bendrovės, valdančios „YouTube“, „Facebook“, „Twitter“ prekės ženklus. Šiuose socialiniuose tinkluose patalpintos rusams nepatinkančios žinutės taip pat blokuojamos rusų vartotojams ir reikalaujama jas pašalinti, „kitaip gali būti imtasi priemonių blokuoti visą resursą“. Tačiau bent jau kol kas „Roskomnadzor“ tokių veiksmų imtis nedrįsta.
„Jarovojos paketas“
Kaip tik pastarosiomis dienomis Rusijoje yra audringas aptariamas naujas cenzūros įstatymų paketas, pramintas jos autorės Irinos Jarovojos vardu. Žiniasklaidos ir visuomenės veikėjų pasmerktą iniciatyvą praėjusią savaitę patvirtino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Prieš šį įstatymų paketą pasisakė net ir JAV bėglys Edwardas Snowdenas, pripažinęs, kad tai yra „juoda diena Rusijai“.
„Antiteroristinis“ įstatymų paketas ne tik numato sugriežtintas bausmes (už „pritarimą terorizmui“ gali būti skirta iki 7 metų kalėjimo), tačiau ir jų neapibrėžtumas. Dabar bausmė yra numatoma ir už tai, kad „nebuvo pranešta apie patikimai žinomą teroro išpuolį“. Kas ir kaip nustatys „patikimumą“ nėra aišku, ekspertai baiminasi, kad prasidės „nauja skundų era“.
Be to, baiminamasi, kad šie įstatymų pokyčiai „uždarys“ Rusijoje politinius oponentus. Pagal priimtus įstatymus bus galima uždrausti išvykimą iš šalies bet kuriam su galima teroristine veikla susijusiam asmeniui, o tai Rusijoje gali reikšti faktiškai bet kokią opozicinę veiklą, pažymima meduza.io.
