Oficialiu Rusijos atstovu NATO Rusija dar lapkritį paskyrė Dmitrijų Rogoziną, tačiau šis vis dar negali išvykti į Briuselį, rašo „Lietuvos žinios“.
NATO teigia iki šiol negavusi atitinkamo Rusijos rašto, o portalas newsru.com nurodo, jog besirengiančios įsilieti į Šengeno erdvę Estija ir Latvija sudarė nepageidaujamų asmenų sąrašą, į kurį įtrauktas ir D.Rogozinas.
Buvęs partijos "Rodina" lyderis padėties nekomentuoja, bet šaltinis iš jo aplinkos dėl Estijos ir Latvijos pozicijos pareiškė: "Tegul tik pamėgina!" Anksčiau D.Rogozinas yra sakęs, kad juodieji sąrašai - šaltojo karo laikų anachronizmas.
Estija ir Latvija, kaip ir Lietuva, Šengeno narėmis taps nuo gruodžio 21-osios. Be to, kad panaikinamos bet kokios vizos ir bus laikomasi bendros migracijos politikos bei kitų naujovių, visos Europos ir konkrečiai Belgijos laukia ir nepageidaujamų asmenų sąrašo papildymas. Latvijos sąraše tokių asmenų apie 5 tūkst., tarp jų Vladimiras Žirinovskis ir D.Rogozinas. Jie ten nuo 2006 metų.
Pagal Šengeno kriterijus, įvažiuoti draudžiama asmenims, kurie kelia pavojų šalies saugumui ir viešajai tvarkai, buvo kelis kartus išprašyti, turi teistumą ir pan. NATO ir Šengenas yra paralelinės struktūros, tačiau akivaizdu, kad jei Baltijos šalys neturėtų pretenzijų naujam Rusijos atstovui, jo nebūtų juodajame sąraše.
Latvijos užsienio reikalų ministerija šio fakto nekomentuoja, nes dėl D.Rogozino paskyrimo dar nėra Rusijos prezidento įsako, nors parlamento abeji rūmai jo kandidatūrą patvirtino. Teigiama, kad dėl rinkimų kampanijos Rusijos vadovas neturėjo laiko, bet gali būti, kad iš tikrųjų konsultacijos dėl D.Rogozino dar nėra baigtos.
