Rugsėjį mėnesį vykusiame viršūnių susitikime NATO lyderiai susitarė, kad 28 narių Aljansui reikia naujų „ieties smaigalio“ (greitojo reagavimo) pajėgų, kurios, iškilus grėsmei, galėtų būti dislokuotos reikiamoje vietoje per kelias dienas.
Šios pajėgos, kurias turėtų sudaryti maždaug 4 tūkst. karių kontingentas, turėtų būti paruoštos iki 2016 metų, tačiau rytinės NATO sąjungininkės, nerimaujančios dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje ir didelius Sirijos bei Irako plotus kontroliuojančios grupuotės „Islamo valstybė“ siekių, nori tokių pajėgų kur kas anksčiau.
Siekiant nuraminti sąjungininkių būgštavimus, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas bendradarbiauja dėl „laikinųjų aukštos parengties pajėgų“ suformavimo su Vokietija, Nyderlandais ir Norvegija, kurių kariai gali prie jų prisidėti.
Tai suteiktų NATO „didesnę parengtį greičiau nei tikėtasi“, pareiškė jis, pridurdamas, kad naujosios pajėgos „jau galės veikti kitų metų pradžioje“.
„Taip mes būsime dar geriau pasiruošę atgrasinti ir gintis nuo bet kokios krizės, kylančios prie mūsų sienos“, – kalbėjo J.Stoltenbergas.
Šį klausimą numatoma svarstyti antradienį vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Aljanso būstinėje Briuselyje.
Tuo metu JAV ambasadorius prie NATO Douglasas Lute' as (Daglas Ljutas) sakė, jog „iš pažiūros (Europoje) užtenka lyderiaujančių šalių, kad šios pajėgos būtų suformuotos“ kitų metų pradžioje.
Rugsėjį Velso viršūnių susitikimo dalyviai priėjo bendros nuomonės, kad NATO susiduria su naujais iššūkiais, kuriuos išryškino tam tikros rūšies hibridinis karas Ukrainoje ir neramumai Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje.
Laikinosios pajėgos, kurias numatoma dislokuoti kitais metais, bus bandomosios prieš 2016 metais jas pakeisiančias „ieties smaigalio“ pajėgas, sakė D.Lute'as.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
