Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje teigiama, jog žurnalisto profesija tampa viena pavojingiausių pasaulyje. Buvusioje SSRS nužudymas viešoje vietoje tapo lengviausiu būdu užčiaupti žurnalistus.
Trumpa žurnalistės karjera
Populiaraus Rusijos laikraščio „Novaja gazeta“ vienas savininkų neseniai paprašė Federalinės saugumo tarnybos, kad išduotų leidimus šio leidinio žurnalistams įsigyti ginklų savigynai. Tokių priemonių imtasi, kai sausio 19 dieną viešoje vietoje Maskvoje buvo nušauta laikraščio „Novaja gazeta“ žurnalistė Anastasija Baburova ir teisininkas Stanislavas Markelovas.
Ši dviguba žmogžudystė sukėlė didžiulį atgarsį ne tik Maskvos, bet ir Vakarų šalių žiniasklaidoje.
Jauna žurnalistė A. Baburova rašė apie buvusio rusų pulkininko Jurijaus Budanovo teismo procesą ir Kungajevų šeimos likimą. J. Budanovas už Čečėnijos pilietės Elzos Kungajevos nužudymą buvo nuteistas ir atliko bausmę kalėjime. Sausio 15-ąją jis pirma laiko lygtinai paleistas į laisvę.
Sąžinės balsas – kliūtis karjerai
Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Rusijoje žuvo daugiau kaip du šimtai žurnalistų. Užsakomųjų žmogžudysčių aukomis vis dažniau tampa beginkliai korespondentai, dirbantys šalies provincijos leidiniuose.
Maskvoje šiuo metu apsauga lydi visus populiarius televizijos žurnalistus ir įtakingiausių dienraščių vyriausiuosius redaktorius. Jie nepamiršo įvykio, atsitikusio prieš beveik dvidešimt metų.
1995 metų kovo 1 dieną nuo samdomo žudiko kulkų mirė tada garsiausias Rusijos televizijos laidų vedėjas Vladislavas Listjevas. Šiai žmogžudystei tirti buvo sudaryta speciali brigada. Jai vadovavo pats tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas.
V. Listjevo nužudymas tapo juodu ženklu daugeliui kriminalinių nusikaltėlių. Dauguma jų skubiai išvyko iš Maskvos. Tardytojų komanda iš pradžių uoliai ėmėsi darbo, tačiau prieš keletą metų užsakomųjų žmogžudysčių specialistai privačiuose pokalbiuose pareiškė, kad žurnalisto nužudymo niekas neištirs.
Manoma, kad V. Listjevas trukdė Rusijos oligarchų patikėtiniams, nes mėgino nutraukti korupciją televizijos reklamų rinkoje.
Šiurpi naujienų kaina
Jau daugiau kaip dešimt metų be apsaugos niekur nesirodo laikraščio „Moskovskij komsomolec“ vyriausiasis redaktorius Pavelas Gusevas.
1994 metų spalio 17-ąją redakcijoje sprogo bomba. Tai įvyko, kai žurnalistas Dmitrijus Cholodovas atplėšė paketą, kuriame nepažįstami asmenys jam atsiuntė dokumentus, liudijančius, kad Rusijos armijoje klesti korupcija. D. Cholodovas tapo vienu pirmųjų Rusijos korespondentų, kuriems teko paaukoti gyvybę.
Maskvos žurnalistai neabejoja, kad jo nužudymu įtariamiems kariškiams (jų teismo procesas vyksta labai vangiai − red. past.) asmeniškai įsakymą davė tuometis gynybos ministras Pavelas Gračiovas, rusų žiniasklaidos pavadintas Paša Mersedesu.
Prieš mirtį karinėmis temomis rašęs D. Cholodovas tyrė slaptus pasirengimus Rusijos invazijai į Čečėniją ir per daug prisiartino prie tiesos.
Tarptautinio naujienų saugumo instituto duomenimis, Rusiją pagal žiniasklaidos atstovų mirčių skaičių lenkia tik Irakas.
TIK FAKTAI
Nuo 2000 metų, Vladimiro Putino prezidentavimo pradžios, Rusijoje žuvo 21 žurnalistas.
2004-ųjų liepos 9 dieną Maskvoje nušautas žurnalo „Forbes“ rusiško leidinio redaktorius Paulas Chlebnikovas. Bylos tyrimas nesėkmingai tęsiasi iki šiol.
2006 metų spalio 7-ąją, per tuometinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino 54-ąjį gimtadienį, prie savo namų Maskvoje nuo žudiko kulkos krito laikraščio „Novaja gazeta“ korespondentė Ana Politkovskaja. Ji buvo didelė Kremliaus kritikė, iš arti mačiusi tai, kas vyko Čečėnijoje, kai čečėnų sukilėliai paėmė įkaitus Maskvos miuzikle „Nord-Ost“ ir Beslane.
Prieš mirtį A. Politkovskaja parašė tokias eilutes savo naujajai knygai: „Negalima sulaikyti kiekvieno, kuris su fanatišku atsidavimu praneša apie mus supantį pasaulį.“
2008 metų kovo 21 dieną Rusijoje per vieną dieną nužudyti 2 žurnalistai.
90 proc. žurnalistų nužudymų Rusijoje lieka neišaiškinta.
