Aiškėja kraupaus 12 žmonių išžudymo Rusijos Krasnodaro krašte priežastys, sulaikyti ir keli įtariamieji. Jau po pirmųjų apklausų galima daryti išvadą, kad vietinius banditus ilgą laiką dangstė papirkti milicijos ir prokuratūros pareigūnai.
Gaisras užslopo
Pirmieji įtariamieji šiomis žudynėmis buvo sulaikyti po savaitės, tačiau tai ne vietinių milicininkų nuopelnas. Po visą Rusiją sukrėtusio nusikaltimo į Kubanę buvo komandiruota apie 500 tardytojų, kriminalistų. Kai kuriems jų apgyvendinti neužteko viešbučių ir bendrabučių, tad pareigūnai glaudžiasi palapinėse.
Nusikaltėlių būtų tekę ieškoti gerokai ilgiau, jei būtų pasisekęs jų sumanymas. Kad sunaikintų pėdsakus, jie padegė namą, bet paliko uždarytus langus ir duris. Gaisras, įsiplieskęs pirmame aukšte, net nepasiekęs antrojo, užgeso. Tad operatyvininkams šalia 12 lavonų name pavyko surasti ir 9 įtariamųjų paliktus pirštų atspaudus.
Pirmiausia buvo sulaikyti vietiniams gerai žinomi chuliganai broliai Aleksejus (23 m.) bei Jevgenijus (20 m.) Gurovai ir jų sėbras iš Rostovo prie Dono – Viačeslavas Skačedukas (17 m.). Po to milicija sulaikė, o teismas leido areštuoti ir Igorį Maidaniuką (16 m.). Iškrėtus įtariamųjų namus, rasta narkotikų ir įkalčių, kurie liudija, kad visi jie gali būti dalyvavę skerdynėse.
Nepagailėjo nė kūdikio
Tragedija Kuščevskajos gyvenvietėje, dviaukščiame ūkininko Serevero Ametovo name, įvyko lapkričio 5-osios vakarą. Pirmieji išžudytus žmones pamatė ugniagesiai, kuriuos iškvietė kaimynai, pamatę dūmus. Kai atvyko gaisrinė, ugnis jau buvo užgesusi.
Įėję į namą ugniagesiai pakraupo – įvairiuose kambariuose gulėjo 12 žmonių lavonai... Keturi iš jų buvo vaikai, kurių vienam – vos 9 mėnesiai.
Ekspertai tuoj pat nustatė, kad tie žmonės ne uždusę gaisre, o nužudyti. Suaugusieji buvo užbadyti peiliais, vaikai – pasmaugti. Nusikaltėliai papjovė šeimininką S. Ametovą (51 m.), jo žmoną Galiną (48 m.), marčią Jeleną (19 m.). Taip pat buvo nužudyti pas juos į svečius iš Rostovo prie Dono atvykę giminaičiai: Galinos sesuo Marina Mironenko, jos vyras Vladimiras, Galinos ir Marinos tėvai Lidija bei Viktoras Ignatenkos. Netoli jų gulėjo ir uždusinti vaikai: 9 mėnesių Jelenos duktė Amira ir Mironenkų dukterys – metukų Aliona ir penkiametė Irina. Taip pat buvo nužudyti ir į svečius atėję kaimynai – Natalija Kasjanova (36 m.) ir jos sūnus Pavelas (14 m.).
Žmogžudžiai buvo gerai pasiruošę – jie užmigdė sarginius šunis, buvo atsinešę benzino, turėjo ne tik peilius, bet ir pistoletą. Pavelui Kasjanovui buvo pavykę išbėgti iš namo, bet jį pašovė, atsitempė į vidų ir užbadė.
Neaišku kodėl, tačiau nusikaltėliai aukas ne šaudė, o pjaustė peiliais. Ir ne taip, kad nudurtų vienu dūriu, o badė ir badė, kol aukos mirė nukraujavę. Todėl vietiniai netiki, kad tai sulaikytų chuliganų darbas.
Išbandymas mirtimi?
Kuščevskajos stanicoje (tai didelė kaimiška gyvenvietė) įtariamieji broliai Gurovai turėjo Bebrų pravardes. Ir jie, ir I. Maidaniukas buvo gerai žinomi milicijai. Vis dėlto kaimynai, mokytojai sako netikį, kad jie būtų galėję dalyvauti šiose žudynėse. Neaiškūs ir žudynių motyvai.
Vienas iš spėjamų motyvų – verslo perskirstymas. S. Ametovas buvo turtingas ūkininkas, o V. Mironenka dirbo stambios Rostovo firmos finansų direktoriumi. Gali būti, kad banditai surengė parodomąsias žudynes, nes abu nemokėjo duoklės reketininkams. Dienraščiai „Life News“, „Komsomolskaja pravda“ rašo, kad iš tikro S. Ametovas mokėjo duoklę milicininkams, o reketininkus varydavo šalin.
Dar viena versija – galbūt S. Ametovas bei V. Mironenka buvo azartiški lošėjai, prasilošę milijonus. Tačiau „Interfaks'o“ agentūrai šią versiją paneigė lošimo ekspertai: jeigu jie buvo skolingi, juos reikėjo saugoti, kad būtų galima atsiimti pinigus – iš nužudytųjų juk nieko negausi.
Ta pati „Komsomolskaja pravda“ dar kėlė versiją, kad galbūt V. Mironenka kartu su maisto papildų verslu dar galėjo verstis ir deimantų kontrabanda. Laikraščio šaltiniai teigė, esą tą vakarą abu vyrai tam ir buvę susitikę – kad aptartų deimantų kontrabandos iš Jakutijos reikalus. Teisėsauga šios versijos net netiria.
Kai kurie laikraščiai rašo, kad broliai Gurovai abi šeimas išžudė, kadangi norėjo įstoti į Bepročio gaują. Tos skerdynės esą buvusios lyg savotiškas išbandymas. Jei tikėsime ta versija, vis tiek lieka neaišku, kodėl būtent šią šeimą turėjo nužudyti būsimieji gaujos nariai.
Tos gaujos vadeiva Beprotis savo pravardę gavo po to, kai į miliciją kreipėsi viena jo išžaginta mergina. Kad išvengtų atsakomybės, jis kreipėsi į psichiatrus ir buvo pripažintas nepakaltinamu. 1995 metais Beprotis nušautas, o jo parankiniams ėmėsi vadovauti jo jaunesnysis brolis Sergejus Capokas, bet iki šiol ši grupuotė dažniau vadinama Bepročio gauja.
Ir galų gale yra versija, kad galbūt Gurovai su sėbrais žudė prisiuostę narkotikų. Kvaišalų pas juos milicininkai rado, tačiau kai kurie žurnalistai teigia savo akimis matę, kaip milicininkai į Gurovų kišenes kišę įkalčius. Neaišku ir tai, kaip apsvaigę nuo narkotikų geltonsnapiai galėjo susidoroti su 12 žmonių, tarp kurių – 3 suaugę vyrai ir keletas ne pačių silpniausių moterų. Jie galėjo bent jau bandyti pabėgti, priešintis, bet jokių pasipriešinimo žymių nerasta.
Prievartavo be baimės
Atvykusiems teisėsaugininkams Kuščevskajoje sunku dirbti ir rinkti informaciją, nes vietiniai gyventojai įbauginti ir nesako nė žodžio. Net ir tie, kurių giminės buvo nužudyti tyli lyg vandens prisėmę. Tyli net Kubanės milicininkai – tie irgi bijosi banditų.
O banditai jau daug metų šiame krašte jaučiasi nebaudžiami. Kuščevskajos ir Leningrado gyvenvietes baimėje laiko minėtasis S. Capokas, be kita ko – sociologijos mokslų kandidatas ir vietinės tarybos deputatas. „Capokų brigada egzistuoja nuo to laiko, kai Sergejus ir Nikolajus Capokai, dar besimokydami mokykloje, subūrė chuliganus, – rašo interneto svetainė „Južnij Federalnij“. – Jų buvo 15. Jie važinėjo po rajoną užsienietiškais automobiliais ir daužė tuos, kurie jiems neįtiko. Merginos bijodavo net išeiti į gatvę, nes Capokai prievartaudavo visas iš eilės. Jei kas nors pasiskųsdavo milicijai, tai nebūdavo spėję nei išeiti iš pastato, kai atvažiavę banditėliai priversdavo atsiimti pareiškimus.“
Gaują palaikė ir valdininkai
Capokų grupuotė aktyviai sportavo ir auginosi raumenis įvairiomis prasmėmis. Nebaudžiami banditai ėmėsi plėšimų, o po to uždėjo duokles ūkininkams ir prekeiviams.
1998-aisiais Bepročio grupuotę buvo bandyta išsklaidyti, bet milicija jų jau neįkando, o tik konstatavo, kad joje 70 aktyvių narių.
Tada išvarginti neteisybės į kovą pakilo Džalilio Ametovo vadovaujami totoriai. Buvo pralietas ir pirmasis kraujas – vienas iš Capokų grupuotės narių Graužikas buvo rastas negyvas, o kitas – dingo be žinios. Po mėnesio jo lavonas buvo rastas už kelių šimtų kilometrų.
Capokų gauja tuomet kiek aprimo, bet netrukus jiems pagalba atėjo iš srities valdininkų. Kažkas surašė skundą, esą milicija leidžianti skriausti jaunimą, ir atvykę iš srities valdininkai davė komandą nelįsti prie Capokų.
Vėl prasidėjo muštynės, merginų prievartavimai. Ypač kentėjo Šiaurės Kubanės universiteto ir medicinos mokyklos studentės. „Prie patikusios atvykėlės sustoja Capokų automobilis, – žurnalistams papasakojo viena mergina. – Studentė įsitraukiama į vidų ir jai pasakoma: „Tu patinki štai tam vaikinui ir nuo šios nakties su juo mylėsies“. Jei mergina pasipriešina, gauja tik apsidžiaugia: „Nenori meilės? O, tu prostitutė, nori dulkintis su visais!“ Verkiančiai merginai belieka pasirinkti mažiau traumuojantį pasiūlymą... O skųstis būdavo beprasmiška“.
Banditai legalizavosi
Apie tai dar prieš keletą metų rašė „Komsomolskaja pravda“. „Prievartautojai baimėje laiko visą miestą“, – tuomet rašė korespondentas ir suskaičiavo, kad gauja yra išžaginusi per 220 studenčių. Tik nuo to laiko niekas nepasikeitė. Moterys ir merginos ir toliau buvo prievartaujamos.
Tiesa, patys Capokai tapo verslininkais. Jie supirko tūkstančius hektarų žemės ir ėmė auginti grūdus. Jų ūkis – antras pagal dydį Rusijoje. Didžioji dalis grūdų parduodama kontrabanda. Pinigai Capokams leidžia jaustis nebaudžiamiems. Kuo nors neįtikusius žmones jie ir toliau muša, prievartauja. Nuo jų rankos yra nukentėję ir milicijos pareigūnų – tie, išsigydę žaizdas, irgi tyli.
Mušti dabar banditai gali beveik viešai, nes jie jau ne šiaip gauja, o legali apsaugos bendrovė –„Centurion-Plius“. Ta banditų bendrovė saugo Capokų turtą, o laisvalaikiu reketuoja verslininkus, pardavinėja narkotikus, gąsdina konkurentus. Neįrodyta, bet daugelis kalba, kad dabartiniai „Centurion'o“ apsauginiai prieš keletą metų nužudė ūkininkus tėvą ir sūnų Bogačiovus, sušaudė rajono vadovą Borisą Moskvičių, žiauriai išžagino ir pasmaugė Violetą Klimovą, kuri atsisakė miegoti su vienu iš banditų. Merginos pagalbos šauksmą girdėjo daugelio aplinkinių namų gyventojai, tačiau visi bijojo ką nors daryti. Visi tie nusikaltimai taip ir liko neišaiškinti.
Žmonės netiki pareigūnais
„Centurion'o“ narius jų vadas S. Capokas verčia laikytis disciplinos, sportuoti. Specialiai pakviesti instruktoriai iš Rostovo mokė vyrus mėtyti peilius ir net perrėžti priešui pilvą.
Pats S. Capokas 2006-aisiais Pedagoginiame institute apsigynė kandidatinę disertaciją ir tapo kaimo tarybos nariu. Apie jo ir jo giminaičių darbus su susižavėjimu yra rašiusi Kubanės spauda: „Jų ferma – antroji Rusijoje pagal gamybos apimtis. Dabar ji turi 1500 melžiamų veislinių karvių, atvežtų iš Australijos. Kiekviena jų per dieną duoda po 26 litrus pieno. Net ir dabar, per finansinę krizę, ši ferma, vadovaujama profesionalaus jauno vadovo Sergejaus Capoko, dirba pelningai. Vidutinis darbuotojų darbo užmokestis – 10 000 rublių. Nei tinginių, nei girtuoklių jaunas vadovas negali pakęsti ir veja iš savo įmonės.“
Dabar jau viešai prabilta, kad jaunasis vadovas ne tik gerai vadovavo firmai, bet tūkstančiais užpylė teisėsaugininkus ir kitus pareigūnus. Pasakojama, kad kartą iš Krasnodaro turėjo atvažiuoti komisija, kad patikrintų, ar iš tikrųjų grūdai per Rostovą kontrabanda išvežami į užsienį. Tačiau tikrinti nebuvo ką, nes trys dienos iki inspektorių atvykimo visa kontora su dokumentais sudegė.
„Nusikalstama grupuotė daug metų baimėje laikė tūkstančius gyventojų, o teisėsaugininkai nieko nematė, – pareiškė į Kubanę atskridęs Rusijos generalinės prokuratūros Tardymo valdybos viršininkas Aleksandras Bastyrkinas. – Tikiuose, kad ne vienas jų bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.“
To tikisi ir vietiniai. Tačiau jiems svarbiau ne kad būtų pakeisti vadovai, o kad būtų sutramdyti banditai. Pradžia atrodo nebloga – atvykę pareigūnai, ištardę geltonsnapius, ėmėsi ir vadeivų. Rostovo kriminalistai sulaikė Sergejų Capoką ir jo dešinę ranką – Sergejų Cepoviazą-Bubą. Kalbama, kad juos milicininkams įdavė patys Rostovo banditai, nes neapsikentė pradėtų kratų ir areštų.
Vis dėlto vietiniai į tai žiūri labai skeptiškai ir netiki, kad Capokus pavyks nuteisti. Tą vakarą, kai Kuščevskajoje buvo skerdynės, Capokai visą vakarą sėdėjo restorane ir visi juos matė, tad jie turi alibi. O ar pavyks įrodyti, kad jie buvo užsakovai, mažai kas tiki.
Petras IVANAUSKAS
