„Lietuva nuosekliai vykdo savo įsipareigojimus (....) dėl apribojimų, taikytinų Krymo ar Sevastopolio kilmės prekių importui į Europos Sąjungą, atsakant į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio prijungimą (prie Rusijos - BNS), įgyvendinimu. Užsienio reikalų ministerijos požiūriu, Lietuvos ir kitų ES valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys privalo be išlygų laikytis ES paskelbtų sankcijų, o už jų pažeidimą asmenys gali būti traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn“, - teigiama URM išplatintame pranešime.
Ministerijos teigimu, ar konkreti įmonė pažeidė ES teisės aktais nustatytas sankcijas, sprendžia teisėsaugos institucijos ir teismai, vadovaudamiesi ES ir Lietuvos teisės aktais.
„Lietuva tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį integralumą. Laikomės griežtos principingos pozicijos Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir neteisėtos Krymo aneksijos klausimu“, - rašoma URM pareiškime.
Dienraštis „Verslo žinios“ praėjusią savaitę rašė, kad dėl Rusijai taikomų sankcijų sunkumų turi ir kelios Lietuvos bendrovės, plėtojusios veiklą Kryme. Minima viena didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“, Vytauto Lauručio ir Panevėžio įmonės „Pluošto linija“ valdoma Kryme registruota bendrovė „Pluošto linija“, taip pat Raimondo Tumėno valdoma „BT Invest“.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir nariai Laurynas Kasčiūnas bei Žygimantas Pavilionis pirmadienį taip pat kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir ūkio ministrą Mindaugą Sinkevičių dėl galimų Rusijai taikomų sankcijų pažeidimų.
„Mūsų įsitikinimu, ES sankcijų režimas bus efektyvus tik tada, kai valstybės narės tinkamai užtikrins jų įgyvendinimą. Šios sankcijos galios tol, kol Rusija nenutrauks okupacijos ir nesugrąžins Krymo ir Sevastopolio miesto Ukrainai. Visą šį laikotarpį atsakingos Lietuvos institucijos privalo nuolat stebėti, kad nebūtų sankcijų pažeidimų. Todėl tikimės, kad žiniasklaidoje pateikta informacija bus nedelsiant deramai išnagrinėta”, – pranešime spaudai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
2014 metais priimtas Europos Tarybos reglamentas numato, jog į ES šalis draudžiama importuoti Krymo ir Sevastopolio kilmės produktus, ES piliečiams ir kompanijoms draudžiama investuoti į Krymą ir Sevastopolį: pirkti nekilnojamąjį turtą, finansuoti Kryme veikiančias kompanijas, teikti turistinės veiklos paslaugas Kryme ir Sevastopolyje, taip pat tiekti šiam regionui transporto, telekomunikacijų, energetikos, gavybos sektorių prekes ir technologijas.
