Rusija vis trikdo GPS ryšį kaimyninėse šalyse: atskleidė, kaip pasiruošti lietuviams

O ekspertai pataria pagalvoti ir kiekvienam gyventojui, ką reikės daryti, jeigu tokius GPS ar kito ryšio trikdžius rusai masiškai nukreips į Lietuvą.

Radioelektroninių kovos sistemų, kurias naudoja rusų kariuomenė Ukrainoje, tikslas – trikdyti įvairius elektroninius signalus. Pavyzdžiui, visiems žinomą GPS ryšį. Karą analizuojantys analitikai pastebi, kad trikdyti GPS signalus net efektyviau, nei trikdyti radijo ryšį. Paveikdami GPS signalus, rusai jau sugebėjo ne tik nutupdyti dronus, bet ir suklaidinti ukrainiečių raketas, kad jos nepasiektų taikinio.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Gubernatorius: Charkivo srityje rusams apšaudžius viešbutį žuvo kūdikis

Rusija ir Kinija Saugumo Taryboje griežtai sukritikavo JAV dėl antskrydžių Irake ir Sirijoje

Žiniasklaida: Vakarų partneriai nerimauja dėl augančio Zalužno populiarumo

Bet sistemas rusai naudoja ne tik fronte. Šiomis savaitėmis sutrikusiu GPS ryšiu skundžiasi mūsų kaimynai – lenkai, estai, suomiai. Pavyzdžiui, šią savaitę GPS ryšio sutrikimai apėmė kone pusę Lenkijos teritorijos. Dėl to tyrimą pradėjo jų kariuomenė. O ekspertų žvilgsniai nukrypo į Rusiją ir Kaliningradą.

GPS sutrikimai fiksuojami ir Lietuvoje. Apie juos dažnai praneša ir lėktuvų pilotai.

„Ukrainoje šiuo metu stebima naujos, arba išbandomos elektroninės kovos įrangos, Rusijos turimos, įrangos veikimas, aprėptis dėl to, manyčiau, kad yra galimybė visai reali, kad Rusija tą daro ir išbando plačiu mastu“, – sako atsargos karininkas Aurimas Navys.

GPS ryšys veikia per palydovus kosmose. Būtent jais siunčiami signalai į įrenginį, pavyzdžiui, telefoną, ir taip nustatoma konkreti vietovė. Ir nors GPS sistema iš pradžių buvo kurta kariškiams, bet dabar ja naudojamės praktiškai visi.

Svarbu pasiruošti

Bet jeigu išauštų diena X, labai tikėtina, kad rusai naudotų visas ryšio trikdymo priemones. Nors hibridinei atakai, chaoso ir panikos kėlimui, gali ryžtis ir be konvencinio karo veiksmų.

„Esame, nesakau, kad pilnai dabar pasiruošę, bet ruošiamės, perkame įrangą ir t.t., ir mes kariuomenėje numatome alternatyvias priemones, ir tikrai nebūtinai GPS signalu naudotis, yra visokių kitokių būdų, kaip užtikrinti valdymą ir vadovavimą“, – tvirtina kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Atskiras, papildomas navigacijos sistemas turi ir lėktuvai, tačiau gyventojams ant žemės derėtų pagalvoti, kaip jie elgtųsi, jeigu kiltų chaosas, reikėtų evakuotis, o ryšio priemonės neveiktų.

„Gyventojams yra, aišku, atitinkamos civilinės institucijos, kur numato pagalbą, tiek šviečiant gyventojus, tiek techniškai edukuojant, tai gyventojams reikia prisitaikyti. Jeigu bus trikdžiai, reiškia reikia naudotis kitomis priemonėmis, kad turėti ryšį tarpusavyje“, – teigia kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

„Na, reikėtų vis dėl to, nusimatyti kuo jūs galite jį pakeisti. Primityvi priemonė yra kompasas ir žemėlapis“, – sako atsargos karininkas Aurimas Navys.

Vilniaus vairuotojai sako, kad išgyventų ir be navigacijos, ypač mieste. Bet jeigu reikėtų važiuoti iš miesto, o galbūt bandytų ištrūkti ir iš šalies – būtų sunkiau.

Galimos hibridinės atakos

Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas sako, kad Rusija šiuo metu neturi šansų rengti konvencinį išpuolį prieš NATO. Bet gali norėti išbandyti hibridines atakas ar tiesiog panaudoti priemones vakarams bauginti.

„Kurios iš esmės skirtos tam, kad būtų įneštas nerimas, baimė, chaosas vakarų visuomenėse. Mūsų šalių visuomenėse. Skaičiuojama efektyvumas, kuo mažiau įdėti lėšų ir kuo daugiau sukelti blogų padarinių valstybėms, kurios Rusijos supratimu yra priešai. Lietuva yra viena iš jų“, – teigia atsargos karininkas Aurimas Navys.

Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, panika kilo ir Lietuvoje. Žmonės skubėjo pirkti būtiniausių maisto produktų, stojo į eiles prie bankomatų. Jei ataka būtų nukreipta prieš Lietuvą, greičiausiai bankomatuose neliktų pinigų, sutriktų interneto, telefono ryšys. Tad verta pagalvoti ir kaip žmonės galėtų pasirūpinti savimi bei artimaisiais ekstremaliomis sąlygomis.

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.