Atrodo, kad Rusija artėja prie buvusios Sovietų Sąjungos ne tik savo politinėmis, bet ir mokslinėmis ambicijomis - rusai grįžta į technologinių pasaulio varžybas, rašo „BussinesWeek”.
Skaičiai rodo, kad pastaraisiais metais Rusijai vėl parūpo šalies technologinė ateitis: šių metų balandžio mėnesį V.Putinas patvirtino valstybės finansuojamą 7 milijardų JAV dolerių vertės programą nanotechnologijų plėtrai šalyje remti. Pernai metais buvo pradėtos septynių naujų technologinių parkų statybos. Paskyrus 1.2 milijardo dolerių paramą technologijoms, atsigauna ir šalies rizikos kapitalo verslas (venture capital industry), teigia „BussinesWeek”. Beje, rūpintis šalies technologijų plėtra Putinas paskyrė Sergėjų Ivanovą, vieną iš savo favoritų Rusijos prezidento postui.
Be to, be pastaruoju metu gana solidžių finansinių injekcijų, Rusija negali skųstis ir kūrybiniu šalies potencialu, tiek paveldėtu, tiek augančiu: Sovietų Sąjungos palikimas - per 3.5 tūkst. mokslinių institucijų su 600 tūkst. mokslininkų ir inžinierių; kasmet Rusijos universitetai išleidžia apie 200 tūkst. gamtos mokslų ir inžinerijos absolventų.
Optimistai pridurtų ir tai, rašo „BusinessWeek”, kad Rusijoje sparčiai auga ir šalies informacinių technologijų (IT) sektorius, nors jo valdžia beveik visai nefinansuoja: programinės įrangos eksportas iš šalies 2000 metais siekė tik 120 milijonų dolerių sumą, 2006 metais - jau 1.5 milijardo. Be kita ko, prie šio sektoriaus klestėjimo stipriai prisidėjo tokių technologinių gigantų kaip „IBM”, „Motorola” ir „Boeing” atėjimas į Rusiją .
Bet ne viskas taip jau gražu: IT industrija pagamina tik 1.5 proc. šalies BVP (JAV šis rodiklis siekia 5 proc., Airijoje - 12 proc.). Rusijos IT įrangos eksportas yra šimtą kartu mažesnis negu naftos ir dešimteriopai žemesnis nei Indijos.
Kita vertus, mažos investicijos IT sektoriui paaiškinamos Rusijos manija nanotechnologijoms: šiais metais buvo paskirti 5 milijardai JAV dolerių valstybinei korporacijai „Rosnanotech” kurti, kuri visos šalies mastu planuos ir koordinuos tyrimus šioje srityje.
Tačiau tokia Putino simpatija nanotechnologijoms irgi neliko nesukritikuota - šio sektoriaus biudžetas Rusijos yra triskart didesnis nei visų kitų mokslo sričių kartu sudėjus. Be to, „Rosnanotech” vadovu šalies prezidentas paskyrė savo artimą draugą, Michailą Kovalchiuk.
Dar viena itin labai didelė Rusijos problema - teigia investuotojai ir verslininkai - yra migloti intelektinę nuosavybę ginantys įstatymai, rašo „BusinessWeek”
Ypač kontraversiški tie įstatymai, kurie draudžia mokslininkams eksploatuoti savo išradimus, jeigu jie buvo kuriami naudojantis valdžios finansine parama.
„Rusijos valdžioje yra daug šviesių mokslininkų, ir aš norėčiau su jais bendradarbiauti. Bet aš negaliu, nes mano išradimus pasisavins valstybė”, - teigia Dmitrijus Kulishas, buvęs „Intel” rizikos verslo įmonininkas, kuris neseniai pradėjo vykdyt biotechnologijų projektą gaminti hepatitą gydančius vaistus. Panašiai skundžiasi ir kiti galimi Rusijos mokslo ir verslo sektorių partneriai.
Įstatymai ginantys valstybę, o ne mokslininką, paaiškina, kodėl - be IT sektoriaus - tiek mažai Rusijos mokslinių inovacijų yra sulaukę tarptautinės komercinės sėkmės.
Šiaip ar taip, daugelis analitikų teigia, kad Rusijos technologinis proveržis dar tik prasideda. Be to, šalis yra turtinga žmogiškais resursais - pagrindiniu sėkmės garantu.
