Mažiau nei po mėnesio, kai turkų lėktuvas numušė Rusijos karinį lėktuvą, Kremlius ėmėsi dar vieno neapibrėžto draudimo – šį sykį nukentėjo turistiniai skrydžiai į Turkiją.
Rusijos valdžia šias sankcijas pateikė kaip būtinas antiteroristines priemones, o taip pat geopolitinės valdžios bei galios demonstraciją. Tačiau kitų apribojimų, kurių sulaukė Rusijos gyventojai išvykti į užsienį, kontekste, o taip pat aktyvios vietinio turizmo Kremliaus propagandos, tai matoma jau visaip kitame kitaip, rašoma leidinyje.
Pagrindinis šių priemonių tikslas atrodo dviprasmis. Visų pirma, jie nukreipti į rusų ir išorinio pasaulio apribojimą, kai Kremlius sunkiai stengiasi išsaugoti savo žiniasklaidos sukurtų pergalių prieš priešus matomumą. Antra, jų tikslas – perkelti į šalies vidų didžiąją dalį Rusijos turizmo pinigų srauto, kuris sudaro beveik 54 mlrd. dolerių, tokiu būdu padėti savo vargstančiai ekonomikai.
Laisvo judėjimo neribojo net ir finansų krizės metu
Tai yra gana naujas reiškinys. Sovietų Sąjungos griūtis kartu su savimi nusinešė liūdnai pagarsėjusius sovietinius apribojimus. Naujoji 1993-ųjų konstitucija suteikė rusams garantuotą galimybę laisvai išvažiuoti iš šalies ir taip pat laisvai grįžti. Kuomet atsirado ši galimybė, milijonai rusų veržėsi į glėbį pasauliui. Paskutinį XX a. dešimtmetį šimtai tūkstančių galutinai paliko šalį, ir nesuskaičiuojama daugybė žmonių užtvindė tarptautinę turizmo ekosistemą. Septyniasdešimt metų trukusi izoliacija baigėsi, ir Rusija, atrodytų, pradėjo integruotis į naują globalų pasaulį. Daugelis nusprendė – ir ganėtinai pagrįstai, kaip tuomet atrodė, – kad tai negrįžtamas procesas“.
Laisvo judėjimo niekas neribojo ir pirmąsias dvi Rusijos prezidento Vladimiro Putino prezidentavimo kadencijas. Netgi sunkiu Rusijos ekonomikai periodu po finansinės 2008 metų krizės žmonėms judėjimo laisvė nebuvo apribota. Tačiau pastaruosius penkerius metus veržlės užsisuko: Kremlius priėmė eilę sprendimų, kuriais vis stipriau apriboja rusų galimybę laisvai išvažiuoti iš šalies, tuo pačiu palieka vis mažiau užsienio vietų pasirinkimo variantų.
Pokyčiai prasidėjo aptikus šnipų tinklą
Pirmieji šių pokyčių požymiai pasirodė 2010-ųjų pabaigoje, kai JAV ir Didžiojoje Britanijoje buvo aptiktas „miegančių“ rusų šnipų tinklas, kuriam vadovavo buvęs rusų žvalgybos pulkininkas, pabėgęs į JAV. Siekiant išvengti naujų skambių skandalų, Rusijos saugumas išleido įsakymą, draudžiantį savo personalui išvažiuoti į užsienį, išskyrus ypatingas situacijas. „Foreign Policy“ skelbia ir tolimesnius tokio pobūdžio veiksmus, kurių ėmėsi Rusijos valdžia: nuo draudimo išvykti į užsienį skolininkams, iki įvedimo analogiškų draudimų VRM, FSIN, prokuratūros ir kitų valdžios institucijų, įskaitant policininkus ir gaisrininkus, darbuotojams – viso tai jau 4 mln. žmonių.
Valdžia taip pat ėmėsi veiksmų įtvirtinti neseniai aneksuoto Krymo „nuskurdusios turistinės pramonės“ gelbėjimui. Pavyzdžiui, Rosturizmas išsiuntinėjo valstybinėms, ir, teigiama, kai kurioms didžiosioms privačioms bendrovėms, siūlymą įsigyti savo darbuotojams keliones į Krymą. Taip pat primenamas Rusijos premjero pavaduotojo pažadas panijuokančios turizmo bendrovėms: padėti joms plėsti tautinę turistų rinką.
Rusai į šiuos pokyčius reaguoja įvairiai. Anot socialinių apklausų, 67 proc. rusų tiki būtinybe stiprinti vietos turizmą. Tačiau socialiniai tinklai, anot leidinio, „bujoja tolimesnių apribojimų baimėmis“, ir daugelis dabartinę situaciją vadina grįžimu į SSRS bei kviečia važiuoti iš šalies, kol dar ne vėlu.
Populiarus žurnalistas ir politinis veikėjas Olegas Kašinas neseniai pažymėjo, kad judėjimo laisvė – „viena iš pačių suvokiamiausių ir brangiausių laisvų, tuo labiau ji vertinga yra todėl, kad kelios prieš tai buvusios rusų kartos buvo jos netekusios“. Kol kas neaišku, ar rusai yra pasirengę paaukoti ją vardan saugumo, kurį jiems tariamai užtikrina valdžia.
