* Jei naftos kaina išliks 30 JAV dolerių už barelį, biudžeto stygius gali siekti 30 milijardų JAV dolerių
* Nebelikus paprastų sprendimų, valdininkai svarsto rizikingas priemones
* Vyksta diskusijos, kaip rublio kursas galėtų pagelbėti biudžetui
Du vyresnieji finansų pareigūnai „Reuters“ teigė, kad valdžios organai ėmė svarstyti galimybę perskaičiuoti rublio kursą dolerio atžvilgiu, taip kompensuojant dalį biudžeto nuostolių, išryškėjusių smukus įplaukoms iš naftos eksporto.
Pareigūnų teigimu, viešai šio kurso valdžios organai nustatyti nežada, o vyriausybei nepavaldus Centrinis bankas teigia, jog rublio kursas buvo nustatytas pagal užsienio valiutos pasiūlą bei paklausą vietos rinkoje.
Kaip bebūtų, anot vieno iš šaltinių, siekdamas paveikti valiutą biudžetui palankiu būdu, Centrinis bankas neprivalėtų vėl imtis viešo valiutų kurso valdymo politikos. Rublio stiprumą paveikti gali ir banko pasirinktas užsienio sandorių tempas bei apimtis.
Šie svarstymai atspindi kritinę padėtį, kurioje atsidūrė šalies biudžetas: jei žaliavinės naftos kaina išliks 30 JAV dolerių už barelį, jau šiais metais gresia 2,5 milijardo rublių (31,7 milijardo JAV dolerių) stygius, o tai reikštų žlugusią viltį išlaikyti deficitą prie 3 procentų BVP ribos.
Biudžeto skylei užtaisyti skirti netradiciniai žingsniai, kuriuos šiuo metu svarsto valdininkai, puikiai iliustruoja keblią Maskvos, išeikvojusios visus trumpalaikius biudžeto lopymo būdus, padėtį, susidariusią žaliavinės naftos kainoms kritus žemiau nei 2014 metų liepą pasiekta rekordinė – 115 JAV dolerių už barelį kaina.
Kaip galimus problemos sprendimo būdus prezidento Vladimiro Putino vyriausybė siūlo pasinaudoti Rezervinio fondo lėšomis, pakelti naftos mokestį, parduoti keletą didžiausių šalies įmonių arba padidinti dividendų išmokas už jas.
Svarstymai keisti rublio kursą rodo, kad susilpnėjusi vietos valiuta galėtų paremti šalies finansus, nes kiekvienas doleris, Rusijaos uždirbamas iš naftos eksporto, atneša papildomų rublių, kuriais galima padengti valstybės išlaidas, net jei tokia strategija ir yra žalinga ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje.
Nors Finansų ministerijos atstovė padėtį komentuoti atsisakė, šaltinis ministerijoje teigia, kad, esant dabartinėms naftos kainoms, rublio kurso pokytis 1 rubliu į vieną arba į kitą pusę dolerio atžvilgiu gali padidinti arba sumažinti biudžetą 35–40 milijonų rublių.
Rezervų kaupimas
Viešas kurso keitimas paskelbtas nebuvo, nes šis sprendimas yra Centrinio banko prerogatyva. Raštu atsakydami į „Reuters“ klausimus, banko atstovai teigė ketinantys laikytis kintančio užsienio valiutos kurso.
Nepaisant to, rublio devalvavimas nereikalauja Centrinio banko sugrąžinti viešą kurso valdymo politiką, kurios 2014 metų pabaigoje buvo atsisakyta siekiant išlaikyti aukso bei užsienio valiutos rezervus.
Tam užtektų paspartinti šių rezervų atkūrimo tempą. Siekiant padidinti rezervus, bankui tektų išparduoti rublius rinkoje, taip rizikuojant susilpninti valiutą.
Praeitais metais Centrinis bankas pranešė ketinantis tol kaupti aukso ir užsienio valiutos rezervą, kol bus pasiekta „patenkinama“ 500 milijardų JAV dolerių riba (dabar ta suma lygi 371,3 milijardo dolerių).
Anot dar vieno finansų pareigūno, nors bankas šiuo metu rezervo aktyviai ir nekaupia, atėjus tinkamam momentui, toks sprendimas vis dėlto gali būti įgyvendintas. „Tikslas sukaupti 500 milijardų atšauktas nebuvo“, – teigia šaltinis.
Rubliui susilpnėjus, biudžetas gali būti sustiprintas su papildomų įplaukų pagalba, tačiau tai turėtų ilgalaikių ekonominių pasekmių – praeitais metais Rusijos ekonomika sumažėjo 3,7 procento ir turėtų sumažėti dar 1 procentu šįmet.
Maskvos ING banko vyriausiasis ekonomistas Dmitrijus Polevojus teigia, kad silpnesnė valiuta gali pakurstyti infliaciją, taip sukeldama dar daugiau biudžeto problemų, nes dalį išlaidų tektų perskaičiuoti dėl pakilusių kainų.
„Manau, kad nereikėtų valiutos kurso laikyti įrankiu, galinčiu pagelbėti sprendžiant bet kokią problemą. Jį vertinti reikėtų tik kaip veiksnį balansui sugrąžinti“, – sakė D. Polevojus.
Kai kurios priemonės biudžeto stygiui užkamšyti – ne tokios rizikingos.
Tikimasi, kad šiais metais suplanuotas kai kurių stambių įmonių privatizavimas gali atnešti iki 800 milijardų rublių. O sėkmingas valstybei priklausančių įmonių mokamų dividendų padidinimas galėtų pridėti dar 110 milijonų rublių, praeitą savaitę patikino Ekonomikos ministerija.
Tai, žinoma, turėtų ir neigiamų pasekmių. Privatizacijos vykdymas dabartinėmis rinkos sąlygomis reiškia turto pardavimą palyginti žema kaina, o dividendų padidinimas reikštų mažiau lėšų investicijoms į valstybines įmones, ir tai gali atsiliepti visai ekonomikai.
Net ir pritaikius šias priemones šių metų biudžetui gali pritrūkti daugiau nei 1 trilijono rublių.
Galima neigiama reakcija
Išlaidų karpymas kitose srityse, numanoma, sulauktų smarkaus atsako ir, taip pat kaip visos kitos priemonės, gali atnešti ilgalaikių pasekmių Rusijos ekonomikai.
Remiantis „Sberbank“ skaičiavimais, naftos kainai išlikus 30 JAV dolerių už barelį, siūlomas iškasenų gavybos mokesčio perskaičiavimas į biudžetą gali įnešti dar 12 milijardų dolerių, praeitą savaitę pranešė finansų ministras Antonas Siluanovas.
Tačiau tai gali priversti priešintis politiškai įtakingą naftos pramonę, anot kurios, didesni mokesčiai reikštų gamybos nuosmukį ir mažiau investicijų.
Praeitais metais Finansų ministerija pasiūlė atidėti anksčiau žadėtą naftos eksporto mokestinę lengvatą, taip tikėdamasi įgyti apie 200 milijardų rublių. Tačiau, remiantis trimis finansų šaltiniais, naftos kainai laikantis 30 JAV dolerių už barelį, tokiu būdu gautas ketvirtadalis planuotos sumos.
Be viso to, Finansų ministerija neseniai pasiūlė susigrąžinti patvirtintus, tačiau iki praeitų metų spalio 1 dienos neišeikvotus ministerijų biudžetus. Praeitų metų pabaigoje ministerijos turėjo 800 milijardų rublių nepanaudotų fondų, teigia vienas iš finansinių šaltinių, apibūdinęs tai kaip „daug žadantį sprendimo būdą“.
Tačiau tai taip pat reiškia, kad ministerijoms tektų sumažinti išlaidas. Kai kurie ekspertai įspėja, kad toks biudžeto išlaidų mažinimo būdas gali paspartinti ekonomikos traukimąsi.
Esama galimybės, kad bus pasiūlyta ir kitokių reformų, kurios visuomenei patiks dar mažiau nei jau išvardytos.
Anot Maskvoje įsikūrusios įmonės „BSC Financial Group“ ekonomisto Vladimiro Tichomirovo, kai kurios naujos priemonės paaiškės po rugsėjį vyksiančių parlamento rinkimų.
„Atsižvelgusi į socialinį sektorių, vyriausybė turės dar daugiau būdų sureguliuoti išlaidas ir pajamas. Neatmesčiau ir keleto nepopuliarių priemonių: nuo pensijų sistemos reformų iki mokesčių didinimo gyventojams.“
