Minimali nuolaida parduodant užsienio turtą išaugs nuo 50 iki 60 proc., o „savanoriškas“ įnašas į biudžetą padidės nuo 15 iki 35 proc. turto rinkos vertės. Be to, sandoriams, viršijantiems 50 mlrd. rublių (331 mln. eurų), reikės prezidento Vladimiro Putino pritarimo, skelbia portalas „Pravda“.
„Kommersant“ skaičiavimais, buvę savininkai po pardavimo gaus tik 5 proc. savo turto rinkos kainos. Kaip pažymi RBC, remdamasi savo šaltiniais, naujosios sąlygos bus taikomos ir būsimiems sandoriams, ir jau pateiktoms, bet vyriausybės pakomitečio dar nesvarstytoms paraiškoms.
Spalio 2 d. Vladimiras Putinas įsakė pakeisti taisykles, reglamentuojančias užsienio bendrovių turto pardavimą, rašo „Kommersant“. Finansų ministro pavaduotojas Ivanas Čebeskovas vėliau, spalio 9 d., paskelbė naujas taisykles įmonėms, planuojančioms pasitraukti iš Rusijos rinkos, skelbia portalas „Novaya Gazeta“.
Pagrindinės aplinkybės
Stambi Didžiosios Britanijos bendrovė „Unilever“, gaminanti buitinės chemijos ir maisto produktus, paskelbė parduodanti savo verslą Rusijoje ir Baltarusijoje įmonių grupei „Arnest“. „Arnest“, kaip pažymi „The Bell“, nuo karo pradžios jau gavo Vakarų bendrovių turto už 1 mlrd. dolerių (apie 915 mln. eurų).
2022 m. vasarį „Unilever“ sustabdė investicijas Rusijoje, tačiau iš šios rinkos nepasitraukė. Už tai bendrovė buvo kritikuojama Vakaruose, o Ukrainos valdžios institucijos įtraukė ją į „karo rėmėjų“ sąrašą.
„Unilever“ baigė savo Rusijos filialo pardavimą Rusijos kvepalų, kosmetikos ir namų apyvokos prekių gamintojai „Arnest Group“, – pareiškė H. Schumacheris.
Bendrovės turtą Rusijoje sudaro tokie gerai žinomi prekių ženklai kaip „Lipton“, „Knorr“, „Dove“, „Axe“ („Lynx“) ir „Rexona“ („Sure/Degree“).
Laukė Rusijos vyriausybės komisijos patvirtinimo
Pardavimas apima visą „Unilever“ verslą Rusijoje ir keturias gamyklas, taip pat jos veiklą Baltarusijoje.
„Pastaruosius metus kruopščiai ruošėme „Unilever“ verslą Rusijoje galimam pardavimui. Šis darbas buvo labai sudėtingas, jo metu reikėjo atskirti IT platformas ir tiekimo grandines, taip pat perkelti prekių ženklus į kirilicą. Užbaigus pardavimą, „Unilever Russia“ baigia savo veiklą šioje šalyje“, – sakė H. Schumacheris.
Į Rusijos rinką 1991 m. įžengusi „Unilever“ teigė laukusi, kol Rusijos vyriausybės komisija patvirtins jos pasitraukimą iš rinkos.
Padidins užsienio bendrovių pasitraukimo mokestį
Rusijos valdžios institucijos ketina padidinti vienkartinį mokestį, kurį iš šalies išvykstančios užsienio bendrovės turi sumokėti į valstybės iždą, nuo 15 proc. iki 35 proc., ketvirtadienį (spalio 10 d.) pranešė verslo dienraštis RBC, remdamasis trimis neįvardytais šaltiniais ir teisininku.
Nuo tada, kai dėl Maskvos invazijos į Ukrainą buvo įvestos Vakarų sankcijos, Rusija nuolat griežtina užsienio bendrovių pasitraukimo iš šalies reikalavimus, prieš duodama leidimą bet kokiam užsienio turto pardavimui reikalauja didelių nuolaidų ir paima dalį pardavimo kainos valstybės iždui papildyti – Vašingtonas tai pavadino „pasitraukimo mokesčiu“, skelbia portalas „Reuters“.
RBC, remdamasi dviem šaltiniais, pranešė, kad 25 proc. sandorio vertės turės būti sumokėta į Rusijos iždą per mėnesį nuo sandorio užbaigimo, 5 proc. – per metus, o likę 5 proc. – per dvejus metus.
Šį RBC pranešimą patvirtino „Reuters“ šaltinis, susijęs su Rusijos įmonių susijungimais ir įsigijimais. Nebuvo aišku, kada padidintas mokestis įsigalios. Finansų ministerija iš karto nieko nekomentavo.
Vyriausybinė užsienio turto pardavimo komisija, kuriai vadovauja Finansų ministerija, nustato mokesčio dydį ir nuolaidos, kurią užsienio bendrovės turi priimti parduodamos turtą Rusijoje, dydį.
RBC taip pat pranešė, kad minimali nuolaida, kurią įmonės turi pritaikyti, bus padidinta nuo 50 proc. turto vertės iki 60 proc.