Rusija susitarė su norvegais dėl naftos gavybos darbų Arktyje. Tokią žinią pranešė valstybinė naftos kompanija „Rosneft“ – ji paskelbė, kad bendradarbiaus su Norvegijos „Statoil“ kompanija.
Tai – didelė pergalė Rusijai, kuriai investicijos iš Vakarų itin svarbios norint išlaikyti savo, kaip didžiausios naftos gamintojos, statusą mažėjančių naftos išteklių Vakarų Sibiro fone.
Milijardai tonų
Kartu susitarimas su „Rosneft“ kompanijai „Statoil“ reiškia leidimą prisiliesti prie dar neišnaudotų pasaulio energetikos resursų.
Galimybės susitarti su „Rosneft“ Vakarų kompanija ieškojo porą dešimtmečių, tad šis įvykis – reikšmingas žingsnis, tvirtina „Financial Times“. Susitarimas, panašus į sudarytą tarp „ExxonMobil“ ir „Eni“ Italijoje, buvo pasirašytas stebint tuomet dar premjeru buvusiam Vladimirui Putinui ir Igoriui Sečinui – premjero pavaduotojui energetikos klausimais.
Šis sandoris taip pat leis „Rosneft“ tapti pasaulinės energetikos industrijos dalimi. Susitarime numatyta, kad „Rosneft“ kartu su „Statoil“ ieškos naftos Norvegijos Barenco jūroje, taip pat dalyvaus keliuose norvegų tarptautiniuose projektuose.
„Rosneft“ skaičiuoja, kad bendrai iš visų susitarimo apimamų sričių (Rusijos sektorius Barenco jūroje, trys sektoriai Ochotsko jūroje) bus galima išgauti 15 mrld. barelių naftos ir 1,8 trln. kubinių metrų gamtinių dujų.
Bėgs paskui investuotojus
Faktas, kad įgyvendintas toks susitarimas, rodo, jog Rusija pagaliau suprato investicijų iš Vakarų svarbą. Prieš kelerius metus užkirtę kelią tuomet brendusiam „Jukos“ sandoriui su amerikiečiais, šiandien Rusijos politikai patys ieško partnerių. „Rusijos ekonomikai kasmet reikia augti po 5–6 proc., – sakė šalies finansų ministras gazeta.ru žurnalistams Antonas Siluanovas. – Teks bėgti paskui investuotojus, kad siekiai būtų įgyvendinti.“
Tokius planus A. Siluanovas išdėstė paklaustas, kokie ekonominiai iššūkiai Rusijos laukia per artimiausius penkerius metus. „3–4 proc. metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, mano nuomone, nėra pakankamas. Mes turėtume augti daugiau, – tvirtino jis ir pridūrė: – Mums reikia pritraukti investuotojų ir investicijų. Reikia ieškoti užsienio bendrovių, pasirengusių plėtoti gamybą.“
Mažesnės nei tikėtasi investicijos buvo įvardytos priežastimi to, kad 2012-aisiais Rusijai teko keisti ekonominio augimo prognozę – nuo 3,7 iki 3,4 procento.
Ėmėsi veiksmų
Siekdama greičiau sukurti investicijoms palankų klimatą, Rusija jau patvirtino kelias strategijas, turėsiančias padėti pasiekti tikslą.
Valdininkai priėmė nutarimus dėl investicijų į energetikos infrastruktūrą, dėl eksporto didinimo ir naujų rinkų paieškos bei verslo klimato gerinimo statybų sektoriuje. Nesusitarta tik dėl muitinės procedūrų supaprastinimo, mat muitininkai išsigando, kad biudžetas neteks įplaukų. „Muitininkai šiandien nepatenkinti supaprastinta rinkliavos už importą mokėjimo tvarka, kad prekės iš muitinės iškeliautų anksčiau nei tai daroma šiandien“, – žiniasklaidai sakė V. Putinas.
100 laiptelių aukštyn
Susirūpinta ir todėl, kad Rusijai būtina užkopti 100 laiptelių aukštyn pagal Pasaulio banko „Doing Business“ sąrašą. Tai pripažino ir naujasis prezidentas. Šiandien investicijoms palankaus klimato šalis nurodančiame sąraše Rusija užima viso labo 120 vietą, o valstybės vadovai šalį norėtų matyti pirmajame dvidešimtuke, kur dabar yra tokios šalys kaip Singapūras, Naujoji Zelandija, Gruzija, Airija, Suomija ir kitos.
V. Putinas pažadėjo, kad siekdami pritraukti investicijas valdininkai su verslininkais parengs 22 strateginius planus, kurie užtikrins spartesnį BPV augimą ir didesnį užsienio investuotojų susidomėjimą šalimi. Skeptikai girdėdami jo pažadus gūžčioja pečiais, mat tokie žodžiai ir iš V. Putino, ir iš Dmitrijaus Medvedevo lūpų sklinda periodiškai – per kiekvienus rinkimus.
FAKTAI: Rusijos augimas2011 m. Rusijos ekonomika augo 4,3 procentų.
„Rosneft“ ir „Statoil“ susitarimas leis naudoti telkinius, kurių resursas – kaip tikimasi, apie 15 mlrd. barelių naftos ir 1,8 trilijono gamtinių dujų.
2012 m. Rusijos ekonomika turėtų augti maždaug 3,4 proc., prognozuoja šalies ekspertai.
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (Nr. 18(80) gegužės 14-20 d.), rubrikoje „Užsienyje“.
Kamilė Statkutė
