Gruzija, Ukraina, o tada ir Baltijos šalys - tokia seka Kremlius gali suryti šalis kaimynes, jei Vakarai nesiims jokių priemonių. Tokia mintis nuskambėjo iš vieno autoritetingiausių Rusijos ekspertų Vakaruose Andrejaus Piontkovskio. „Respublikai“ - išskirtinis šiuo metu JAV dirbančio politologo interviu.
- Vakarų spaudžiama Rusija pamažu atitraukia karines pajėgas iš Gruzijos. Kaip toliau klostysis situacija Gruzijoje?
- Labai svarbu suvokti, kad šiame konflikte yra dvi pusės: gruzinų ir osetinų konfliktas bei Rusijos ir Vakarų konfliktas.
Atakuodamas Cchinvalį (separatistinės Pietų Osetijos sostinę - red. past.) Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis padarė siaubingą, sunkiai suvokiamą klaidą: jis pateko į Rusijos spąstus. Rusijos karinė operacija neturėjo nieko bendra su osetinų gynimu. Ji buvo ilgai rengiama. Dar prieš pusmetį buvo aišku, kad rugpjūtį bus kažkoks karas, Gruzija bus nubausta už tai, kad nori į NATO ir Europos Sąjungą (ES).
Tai yra logiška pastarųjų metų Rusijos politikos Vakarų atžvilgiu atomazga. Kartu Rusija padarė vieną naują žingsnį - atvirai pademonstravo priešiškumą Vakarams ir parodė esanti pasiruošusi panaudoti karinę jėgą posovietinėje erdvėje.
Ateičiai svarbiausias klausimas - ar ryšis Rusija pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę? Tačiau bijau spėlioti, nes nežinau. Manau, to nežino net Kremliuje.
- Daugeliui Lietuvoje susidaro įspūdis, kad Vakarai nepakankamai ryžtingai ir operatyviai reagavo į Rusijos karinę invaziją Gruzijoje. Sutiktumėte su tuo?
- Aš ilgą laiką gyvenu JAV, tačiau buvau šiek tiek nustebintas ryžtingos JAV reakcijos. Ji viršijo mano lūkesčius. Manau, JAV prezidento George’o W.Busho administracija reagavo pakankamai griežtai. Kaip reagavo Europa? Ko jūs norite iš Prancūzijos ir Vokietijos? Tačiau šioje situacijoje net jos pasisakė griežtai.
Maskva visiems labai aiškiai davė suprasti: ji dominuos posovietinėje erdvėje - visų pirma Gruzijoje ir Ukrainoje, o paskui pažiūrės, ką daryti Baltijos šalyse. Rusija karu Gruzijoje siunčia žinią: „Nelįskite į mūsų reikalus“. Dauguma iš Europos politinio elito, didelė dalis JAV politinio elito kartoja tas pačias tezes: „Taip, tai rusų įtakos zona, mes turime tai suprasti, nekariausime gi mes su branduoline Maskva ». Tačiau JAV prezidento administracija reagavo labai aiškiai.
- Pasak jūsų, Rusija sieks įtvirtinti savo įtaką buvusios Sovietų Sąjungos šalyse. Gruzijoje ji tą bandė daryti naudodama karinę jėgą. Tokių priemonių ji negalėtų panaudoti prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją, nes jos yra NATO ir ES narės. Tad kokių veiksmų galėtų imtis Kremlius prieš Lietuvą?
- „Įtaka“ - labai kuklus žodis, tikslesnis būtų „viešpatavimas“. Šiandien Lietuvos nėra tarp Kremliaus prioritetų. Šiandien svarbiausia yra Ukraina ir bandymas atplėšti nuo jos Krymą.
Nenoriu lyginti Vladimiro Putino (Rusijos premjeras - red. past.) su Adolfu Hitleriu, nes jei V.Putinas būtų A.Hitleris, manęs jau seniai nebūtų tarp gyvųjų. Tai kitas režimas, tačiau politika ta pati: kas nors padaroma ir žiūrima, kokia Vakarų reakcija.
Lietuvą tai liečia mažiau, tačiau su kitomis Baltijos šalimis Rusija galėtų susidoroti pasinaudodama ten gyvenančia rusų tautine mažuma. Jeigu Kremlius turi ilgalaikių planų dėl Baltijos šalių, tai jie visų pirma yra skirti Latvijai ir Estijai.
Sergejus Tichomirovas
