JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton perspėjo Maskvą, kad ši rizikuoja netekti įtakos Artimuosiuose Rytuose, jei nesiims konstruktyvesnių veiksmų.
Prancūzija nori, kad Sirija būtų priversta laikytis Jungtinių Tautų (JT) ir Arabų Lygos atstovo Kofio Annano pasiūlyto taikos plano. Bet Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tvirtino, kad Maskva neleis Sirijoje sankcionuoti karinės intervencijos. Kita JT Saugumo Tarybos narė – Kinija – tikriausiai taip pat nepalaikytų tokio Saugumo Tarybos sumanymo.
S. Lavrovas, kuris ketvirtadienį Afganistane susitiks su Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretoriumi Williamu Hague, atmetė galimybę pagal JT Chartijos septintojo skyriaus nuostatas priversti Siriją laikytis K. Annano taikos plano.
Trečiadienį Teherane Rusijos užsienio reikalų ministras reporteriams sakė, kad Rusija negali ignoruoti to, kas atsitiko Libijoje, kai buvo leista imtis veiksmų pagal JT Chartiją ir NATO „ignoravo“ JT rezoliucijas.
Dėl klaidingai išverstų S. Lavrovo komentarų kilo grėsmė, kad padidės diplomatiniai nesutarimai tarp Rusijos ir JAV. Irano žiniasklaida citavo S. Lavrovą, kuris neva sakė, kad amerikiečiai tiekė ginklus Sirijos sukilėliams. Rusijos užsienio reikalų ministerija vėliau pabrėžė, kad ministras kalbėjo apie JAV ginklų tiekimą „į tą regioną“.
Prancūzija siekia, kad Sirijos režimui būtų įvestos naujos sankcijos
Prancūzija prašys JAV, taip pat kitų Europos Sąjungos (ES) šalių įvesti naujas sankcijas Sirijos prezidento Basharo Assado režimui, teigė užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas, informuoja „RIA Novosti“.
„Mes norime padidinti spaudimą Damasko režimui sugriežtindami sankcijas. Tai reiškia, kad aš nedelsiant pasikalbėsiu su kolegomis ES ir JAV bei pasiūlysiu, kad šalių užsienio reikalų ministrai per kitą jų susitikimą įvestų naujas sankcijas, – sakė L. Fabiusas. – Sankcijos turėtų būti skirtos ne tik B. Assadui ir jo pareigūnams, bet taip pat kariuomenės vadams“.
Šiuo metu nemažai su B. Assadu susijusių pareigūnų ir organizacijų yra įvestos ES sankcijos, tarp kurių – lėšų įšaldymas ir vizų neišdavimas.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo sukilimo prieš B. Assado valdžią pradžios žuvo mažiausiai 12 tūkst. žmonių.
