Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje užfiksuoto ore virš Europos ir Rusijos buvo užfiksuota radioaktyvaus izotopo rutenio-106, tačiau Rusijos valstybinės branduolinės energetikos įmonės „Rosatom“ pareigūnas Andrejus Ivanovas sakė, kad komplekse „Majak“ atliktas patikrinimas įrodo, jog jis nebuvo šių teršalų šaltinis.
Prancūzijos branduolinės saugos agentūra praeitą mėnesį nurodė, kad padidėjusi rutenio-106 koncentracija užfiksuota virš didžiosios Europos dalies, bet ji buvo pernelyg maža, kad sukeltų pavojų aplinkai arba žmonių sveikatai.
Rusijos įkurta komisija, kurioje buvo „Rosatom“ ekspertų“, nesugebėjo nustatyti izotopo šaltinio, bet iškėlė prielaidą, kad ši medžiaga galėjo pasklisti iš kokio nors palydovo, įskriejusio į Žemės atmosferą ir joje sudegusio.
Branduolinės saugos ekspertas Rafaelis Arutiunianas sakė, kad rutenis galėjo būti naudojamas kaip palydovo energijos šaltinis. Jo nuomone, prielaida, kad ši medžiaga pasklido iš sudegusio palydovo gerai paaiškina jos pasklidimą didelėje Europos dalyje.
R. Arutiunianas, Rusijos mokslų akademijos Atominės energetikos saugios plėtros instituto (IBRAE) direktoriaus pavaduotojas, sakė, kad platesnė komisija tęs tyrimą.
Rusijos meteorologijos tarnyba praeitą mėnesį patvirtino, kad rugsėjo pabaigoje keliuose šalies regionuose, netoli Uralo pietuose esančios Čeliabinsko srities Argajašo kaime įsikūrusios stoties, buvo užfiksuota „itin aukšta“ izotopo rutenio-106 koncentracija. Čia nustatyta izotopo rutenio-106 koncentracija 986 kartus viršijo įprastą radiacinės taršos lygį.
Tačiau R. Arutiunianas ir kiti ekspertai pabrėžė, kad radioaktyvioji tarša buvo tūkstančius kartų mažesnė už leistinąją.
Liūdnai pagarsėjusi branduolinė įmonė „Majak“ yra tame pačiame rajone.
Aplinkosaugos aktyvistų grupė „Greenpeace“ kėlė prielaidą, kad rutenis galėjo pasklisti būtent iš „Majak“, bet komisija tvirtina, kad atlikus nuodugnų patikrinimą įmonėje nerasta jokių saugos pažeidimų.
„Rosatom“ saugos inspekcijos pareigūnas Viačeslavas Usolcevas sakė, kad įmonėje veikianti moderni stebėsenos sistema neabejotinai būtų užfiksavusi bet kokį radiacijos nuotėkį.
Čeliabinsko srityje esančiame „Majak“ 1957 metų rugsėjo 29-ąją įvyko viena didžiausių pasaulyje branduolinių avarijų. Tąsyk sprogus atliekų rezervuarui buvo užteršta 23 tūkst. kv. km teritorija; iš aplinkinių rajonų teko evakuoti 10 tūkst. gyventojų.
