Verslo dienraščio "Financial Times", kuriuo remiasi ELTA, teigimu, anksčiau buvo įprasta Rusijos dujų monopolininkę "Gazprom" vadinti valstybe valstybėje, tačiau nuo antradienio gausiais aktyvais ir naujovėms, atvirais vadovais pagarsėjusi milžinė perėjo valstybės nuosavybėn.
Pranešimas, jog Rusijos valstybė ir didžiausia pasaulyje gamtinių dujų bendrovė kartu valdo 51 procentą "Gazprom" akcijų, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti atgyvenusiu sprendimu. Vis dėlto jis greičiau sietinas su Rusijos bendrovių siekiu supaprastinti akcininkų struktūrą, norint Vakarų pavyzdžiu padidinti skaidrumą ir patobulinti valdymą, nes šalies gamtiniais ištekliais vis labiau domisi užsieniečiai. Tačiau pokyčiai "Gazprom" taip pat atspindi verslo Rusijoje sudėtingumą bei valstybinių ir privačių interesų sąsajas.
Jei naujienos apie "pakartotinę nacionalizaciją" gali pasirodyti bloga naujiena užsienio investuotojams, Rusijos rinkos šią žiną sutiko palankiai. Maskvoje prekiaujamų "Gazprom" akcijų kursas pakilo, o Niujorke listinguojamos Amerikos centrinio depozitoriumo akcijos (ADR) kitiems vertybiniams popieriams smunkant nepigo. "Gazprom" veiklą stebintys analitikai mano, jog šios dvi vertybinių popierių grupės gali būti sujungtos į vieną.
Struktūros pertvarkymas yra naujausia "Gazprom" reforma po to, kai bendrovės vadovu Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas beveik prieš dvejus metus paskyrė savo buvusį kolegą Aleksejų Milerį, bandant suvaldyti buvusius vadovus, kaltintus naudojimusi "Gazprom" savanaudiškais tikslais. Anksčiau A. Mileris pakeitė bendrovės vadovybę, pertvarkė 15 milijardų JAV dolerių skolas ir ėmė griežčiau kontroliuoti pardavimus ir įsigijimus.
Persitvarkė ir Rusijos naftos bendrovės. 1998-ųjų finansų krizės metu jos buvo pagarsėjusios finansinių įsipareigojimų nevykdymu, spaudimu smulkiesiems akcininkams bei neaiškiu aktyvų ir grynųjų lėšų panaudojimu. Tačiau padėtį pakeitė sektoriaus konsolidacija, politinis stabilumas ir didelės naftos kainos.
Ieškodamos užsienio kapitalo ir siekdamos pakelti savo akcijų vertę didinant rinkos kapitalizaciją, Rusijos naftos grupės, tokios kaip "Yukos" ir "Sibneft", tapo skaidrios apskaitos pionierėmis. Šio bendrovės pasikvietė dirbti užsieniečių ir patvirtino savo valdymo kodeksus.
Pokyčius atspindėjo ir vasarį pasiektas britų naftos milžinės BP susitarimas su dviem Rusijos bendrovėmis steigti lygiomis dalimis valdomą bendrą įmonę, britams primokant 6,75 milijardo JAV dolerių ir sukuriant trečią didžiausią šalies naftos grupę.
Tarptautinis susidomėjimas Rusijos gamtinių dujų ir naftos ištekliais auga, nes senka telkiniai kitose pasaulio šalyse, o politinis nestabilumas Artimuosiuose Rytuose verčia vartotojus ir gavybos bendroves paįvairinti tiekimo šaltinius.
"Gazprom" šia tendencija puikiai pasinaudojo išleisdama akimirksniu išgraibstytą 1,75 milijardo dolerių vertės euro obligacijų emisiją - didžiausią per visą naujųjų rinkų istoriją.
Vis dėlto analitikai teigia, jog A. Mileris nepakankamai ryžtingai kuria bendrovės strategiją. "Gazprom", kurioje valstybei priklauso 38,4 procento akcijų, pasekė savo privatizuotų konkurenčių pėdomis ir stengėsi sukurti draugiškus santykius su investuotojais. Tačiau vis dar abejojama, dujų milžinės ryžtu vykdyti reformas.
Pavyzdžiui, "Gazprom" priešinasi siūlymui ją suskaidyti. Šiam požiūriui pritaria ir Prezidentas V. Putinas, manantis, jog valstybė ir taip leido pigiai parduoti daug savo gamtinių išteklių.
Be to, dujų monopolininkė nervingai vertina galimą rinkos liberalizavimą, kuris padidintų išteklių kainas vidaus rinkoje prieš pat gruodį vyksiančius parlamento ir kitą pavasarį rengiamus prezidento rinkimus.
Į "Gazprom" valdybą išrinktas smulkiųjų akcininkų atstovas Borisas Fiodorovas mano, jog kai kurios reformos gali būti kosmetinės. Kalbėdamas apie struktūros pertvarkymo reikšmę valdybos narys sakė: "Vertinu jį skeptiškai. Ir anksčiau esu daugybę kartų girdėjęs šių pažadų".
ELTA