Dauguma inovacinio verslo pasaulyje apžvalgininkų (tokių kaip britų savaitraštis „The Economist“ arba JAV IT naujienų vartai ZDNet) teigia, kad, kaip ir prieš 80 metų, iš ekonominės krizės padės išlipti valstybių investicijos į radikalesnes inovacijas. Prisimenamas JAV prezidento Roosevelto „Naujasis kursas“ (angl. New Deal) – plati valstybinių investicijų programa, po Didžiosios 1929 m. depresijos paskatinusi neregėtą transporto, statybų ir komunikacijų technologijomis grįsta viso šalies ūkio augimą.
Viena iš tokio antikrizinio valstybinio investavimo dabartinių sričių tariamai yra nanotechnologijos – medžiagų manipuliavimo molekulių ar net atomų lygiu metodai ir ypatingų savybių spėjamai turėsiantys produktai pramonėje, medicinoje ar net žemės ūkyje. Nors investuoti į nanotechnologijas dar prieš dvidešimt metų pradėjo JAV ir Japonija, pernai Rusijos Federacija pasiskelbė pirmaujanti investicijų į „nanotechą“ srityje. Praėjusių metų pabaigoje įkurta Rusijos valstybinė nanotechnologijų korporaciją „Rosnano“ neva gaunanti 30 kartų daugiau (iki 200 mlrd. rublių) valstybinių investicijų, nei bet kurios kitos šalies iniciatyvos.
Visi bent kiek reikšmingi Rusijos politikai – nuo Vladimiro Putino iki Sergejaus Ivanovo – jau pasisakė apie šią investavimo sritį kaip turinčią ypatingos svarbos ir leisiančią Rusijai „įveikti dabartinę krizę“. Iš nanotechnologijų čia tikimasi revoliucingai naujų medžiagų ar agregatų karo pramonei, kas leistų Rusijai aktyviau siekti susigrąžinti „pasaulio galybės“ statusą. Kita vertus, tuo norima pareikšti, kad Rusija pati pajėgi panaudoti jau beveik iššvaistytą sovietų laikų valstybės remto mokslo pramoninį ir vis dar neatskleistą komercinį potencialą: tapti aktyvia aukštų technologijų eksportuotoja.
Stebėtojai (JAV veikiantis Naujų technologijų etikos institutas) nurodo, kad taip Rusija aiškiai deklaruoja savo dalyvavimą technologiniu pranašumu pagrįstose pasaulinėse galios varžybose, kur pagrindinis klausimas yra – kas pirmas sukurs sėkmingą „nanotecho“ pramonę. Dar anksčiau, nei Rusija, tokiose varžybose dalyvaują pareiškė Indija ir Kinija. Minėtas institutas cituoja prieš kelis metus Indijos prezidento Abdulo Kalamo ištartą vertinimą, kad „nanotechas“ „revoliucionuos karybą“ ir būtent dėl to Indija pradeda savo valstybinę šios srities investicijų programą.
Pagrindinis prizas varžybose yra vadinamosios „mechanosintezės“ ir molekulinės gamybos technologijos, leisiančios masiškai gaminti iki šiol neregėtų arba ypač retų savybių turinčias medžiagas molekulių dydžio agregatais. Perspektyviausia „mechanosintezės“ tyrimų sritis yra išskirtinės anglies struktūros – deimantai arba ypač tvirti anglies molekulių vamzdeliai.
Svarbiausias iššūkis bet kuriai visuomenei, nevalstybinam verslui ir likusioms valstybėms yra dar neakivaizdūs tokių technologijų pavojai aplinkai ir sveikatai bei „nanotecho“ panaudojimo karybai etinė bei teisinė kontrolė. Pasaulyje, kuriame sunku susitarti net dėl įprastinės ar branduolinės ginkluotės sumažinimo, „nanotecho“ kuriami ginklai gali sukelti dar didesnius pavojus, dar rimtesnius galios skirtumus ir įgalinti naują pasaulio perdalijimo etapą, pvz. nykstančių iškastinių energijos išteklių valdymo dingstimi.
Taigi, Rusijos įsitraukimas į šią tyrimų ir konkurencijos sritį žada dar daugiau darbo visų suinteresuotų kraštų tyrėjams, kariškiams, žvalgybininkams ir žmonių teisių gynėjams. „The Economist“ pastebi, kad pagrindinis šios Rusijos iniciatyvos priešas yra ne užsienio konkurentai, idėjų ar net pinigų stygius, bet tradicinis, nežabotas valstybinės biurokratijos korumpuotumas ir kišimasis į verslo ar mokslo reikalus, tad nebūtinai Rusija bus labai rimta varžovė JAV, Azijos valstybėms ar ES.
Bet kuriuo atveju Lietuvos mokslininkams ir verslininkams, turintiems potencialo prisidėti prie ES nanotechnologijų tyrinėtojų, atėjo laikas apsispręsti, kokią pagalbinių ar gretutinių tyrimų dalį jie gali atlikti ir neabejotinai sėkmingai komercializuoti, gal net greitu laiku.
Algis Davidavičius,
www.inovacijos.lt
