Ginčai dėl Bolonijos sistemos Rusijoje nesiliovė visus šiuos metus, tačiau dabar pagrindinis argumentas buvo ne tokio išsilavinimo kokybė, o dėmesys Europai, rašo BBC.
Bolonijos sistema – koncepcija, kurią 1999 metais priėmė pirmaujančios Europos šalys, siekdamos užtikrinti mokymo standartų ir aukštojo mokslo kokybę.
Bolonijos procese dalyvauja visos Europos šalys, išskyrus Monaką ir San Mariną. Rusija jame dalyvauja nuo 2003 m.
Ką sako Rusijoje apie Bolonijos sistemą
„Ateitis priklauso mūsų pačių unikaliai švietimo sistemai, kuri turėtų būti pagrįsta šalies ūkio interesais ir maksimalia kiekvieno mokinio galimybių erdve“, – interviu „Kommersant“ sakė V. Falkovas. Falkovo interviu pasirodė praėjus dviem mėnesiams po to, kai jo vadovaujamas skyrius paskelbė, kad pasitraukimas iš Bolonijos sistemos nesvarstomas.
Po Falkovo žodžių atskirai nuskambėję raginimai pasitraukti iš Bolonijos proceso virto darniu choru. Politikai ir pareigūnai spėjo pasmerkti Europos sistemą dėl „personalo degradacijos“, pasidžiaugti švietimo „dekolonizacija“.
Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas sakė, kad visos frakcijos palaiko pasitraukimą iš Bolonijos sistemos. Jis pažymėjo, kad šį klausimą reikia skubiai apsvarstyti. Valstybės Dūmos Mokslo ir aukštojo mokslo komiteto pirmininkas Sergejus Kabyševas savo ruožtu teigė, kad komitetas jau turi „kelių žemėlapį“, kaip pakeisti švietimo sistemą.
Tarp nedaugelio kritikų ir nepritariančių buvo ir Audito rūmų vadovas Aleksejus Kudrinas, raginęs neskubėti trauktis iš tarptautinių susitarimų ir atsisakyti tarptautinių standartų, tarp jų ir švietimo standartų.
Kremlius taip pat santūriai traktavo iniciatyvą. Atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad prieš kalbant apie pokyčius švietimo sistemoje reikia remtis parametrais, kuriuos siūloma pakeisti.
Kas yra Bolonijos sistema?
Bolonijos sistema apima dvi pagrindines studijų universitetuose ciklus – bakalauro ir magistro programas, taip pat galimybę tęsti studijas doktorantūros studijose. Keičiant ciklą, leidžiamas tam tikras ugdymo trajektorijos pakeitimas (pvz., baigus bakalauro studijas Istorijos fakultete, galima stoti į Politikos mokslų fakulteto magistrantūros studijų programą ir pan.).
Pagrindinis Bolonijos sistemos aspektas yra studentų mobilumas ir absolventų galimybė patekti į darbo rinkas.
Išsilavinimo kreditų sistema (už kiekvieną išklausytą kursą sukaupiamas tam tikras tokių kreditų skaičius, dažniausiai prireikia apie 60 per metus) leido studentams dalyvauti akademinių mainų programose, o vėliau pristatyti išklausytus kursus pagrindiniame universitete.
Abipusis Bolonijos sistemos šalyse įgytų diplomų pripažinimas suteikė studentams galimybę baigti bakalauro studijas Rusijoje ir įstoti į magistro programą užsienyje. Dėl vieningo diplomo modelio abiturientams buvo lengviau susirasti darbą kitose šalyse.
Idealiu atveju Bolonijos švietimo sistema, prie kurios prisijungė beveik 50 šalių, Europoje turėtų sukurti vieną edukacinę erdvę.
Kodėl Bolonijos procesas buvo kritikuojamas?
Viena iš pagrindinių Bolonijos sistemos kritikos priežasčių Rusijoje – galimybė įgyti aukštojo mokslo diplomą po ketverių studijų metų, o ne penkerių ar šešerių metų. Nuoseklus Bolonijos proceso priešininkas, Maskvos valstybinio universiteto rektorius Viktoras Sadovničij tvirtino, kad, skirtingai nei bakalauro laipsnis, „penkerių metų sistema rengė fundamentalius specialistus“, taip pat labiau atitiko Rusijos „sistemą“ ir mentalitetą.
Tuo pačiu metu, Maskvos aukštosios socialinių ir ekonomikos mokslų mokyklos rektorius Jevgenijus Mironovas žymi, kad universitetai, kurie iš principo žino, kaip suteikti gerą išsilavinimą, gali sukurti kokybišką išsilavinimą pagal 4 + 2 sistemą arba gali tai daryti pagal penkerių metų sistemą.
„Pasaulinėje praktikoje yra ir trejų metų trukmės bakalauro, ir vienerių metų magistrantūros programos, taip pat ir pirmaujančiuose universitetuose, kurių kokybe niekas neabejoja“, – BBC sakė Mironovas. Pasak jo, bakalauro laipsnis yra profesinio išsilavinimo pagrindas.
„Mes norime galvoti ne apie ketverių metų, o apie šešerių metų programą, kurios metu studentas turi galimybę bent kartą (baigęs bakalauro studijas) pakoreguoti studijų planą“, – sako jis. Žmogus sustojo ir daugiau gyvenime nenori kažko išmokti, tokiu atveju šiuolaikinei darbo rinkai to, žinoma, neužtenka.
Kaip pabrėžia Maskvos valstybinio universiteto profesorius Aleksandras Asmolovas, galimą Bolonijos sistemos atmetimą Rusijoje lemia ne problemos mokant studentus, o politinė situacija ir „bendra sistemos orientacija į izoliacionizmą“.
„Pagrindinė bet kokių Rusijoje vykstančių švietimo transformacijų priežastis yra ne pats švietimas, o tai, kad Rusija kaip šalis katapultavosi iš pasaulio civilizacijos srautų“, – sakė jis.
Akademinio mobilumo ir gyvenimo galimybės kitose šalyse, kurios atsiveria Bolonijos sistemos dėka, pereina į „aksiologinį disonansą su šiandienine Rusijos politika, įskaitant švietimo politiką“. Pasak jo, pasitraukti iš Bolonijos sistemos reiškia atsisakyti dar vieno tipo sąveikos su „nedraugiškomis šalimis“.
Kas laukia Rusijos švietimo išėjus iš Bolonijos sistemos?
Kol kas kalbame tik apie ketinimų deklaravimą, o kas tiksliai bus keičiama Rusijos švietimo sistemoje ir kas bus pasiūlyta vietoj Bolonijos proceso – nežinome, pabrėžia Jevgenijus Mironovas.
„Jeigu ji (švietimo sistema) bus pakeista, tai bent jau galime tikėtis, kad bus pereinamasis laikotarpis, per kurį teks apsvarstyti procedūras ir susitarimus dėl tarptautinio bendradarbiavimo“, – pažymi ekspertas.
Pasak Mironovo, pastaruoju metu yra tiek daug veiksnių (tiek Rusijoje, tiek Europoje), kurie stabdo tarptautinį bendradarbiavimą, todėl išėjimas iš Bolonijos sistemos nebus pagrindinis.
