Lietuvos aplinkosaugos specialistų delegacijai susitikime Maskvoje su Rusijos aplinkosaugos institucijų vadovais ir verslo atstovais nepavyko gauti oficialios informacijos apie Rusijos valstybinės ekologinės ekspertizės išvadas dėl naftos gavybos Baltijos jūroje, telkinyje Kravcovskoje (D-6), projekto.
Rusijos atstovai teigė, kad projektas parengtas tinkamai ir laikantis jų šalyje galiojančių norminių aktų.
Tuo tarpu mūsų šalies delegacijos vadovas, Aplinkos ministerijos sekretorius Emilis Gustainis susitikime teigė, kad Lietuva nuosekliai laikosi nuostatos, jog klausimas dėl naftos gavybos Baltijos jūroje šalia UNESCO globojamo Pasaulio paveldo objekto - Kuršių nerijos, kuri priklauso dviem šalims - Rusijai ir Lietuvai, turi būti svarstomas itin atidžiai ir išsamiai.
Pokalbyje dalyvavo Rusijos gamtos išteklių ministro pavaduotojai, kiti aukšti aplinkosaugos institucijų pareigūnai, Užsienio reikalų ir Energetikos ministerijų, kompanijos ''LUKoil" bei bendrovės ''LUKoil-Kaliningradmorneft" vadovaujantys darbuotojai.
Mūsų šalis jau ne kartą yra pareiškusi susirūpinimą, kad naftos telkinio, esančio tik už 22 kilometrų nuo Kuršių nerijos, eksploatavimas gali labai smarkiai pažeisti jautrias šio unikalaus gamtos kampelio ekosistemas.
Pasak E. Gustainio, Baltijos jūra, prie kurios 9 šalyse gyvena apie 80 mln. žmonių, jau ir taip labai užteršta. Todėl bet kokie galimi naftos išsiliejimai taptų nepakeliama našta biologinių rūšių įvairovei ir neigiamai atsilieptų žmonių sveikatai.
Projekto D-6 ekologinė rizika kelia nerimą ne tik Lietuvai, bet ir Europos Komisijai, UNESCO Pasaulio paveldo centrui, Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros apsaugos konvencijos dalyvėms. Tačiau į visus prašymus išsamiai informuoti apie šį projektą ligi šiol nesulaukta jokio Rusijos atsako.
Per susitikimą Maskvoje Lietuvos delegacijai taip pat buvo pateikta tik bendro pobūdžio reklaminė informacija, skirta plačiajai visuomenei.
Lietuvos delegacija pabrėžė, kad tokia informacija visiškai neleidžia spręsti apie ekologinę saugą, ir paprašė oficialiai pateikti visą dokumentaciją, susijusią su poveikio aplinkai vertinimu, pagal atitinkamų tarptautinių Konvencijų reikalavimus.
Taip pat buvo pažymėta, kad Rusija, kaip Helsinkio konvencijos dalyvė, nevykdo šios Konvencijos sekretoriato reikalavimo, kad planuojamos naftos gavybos poveikio aplinkai vertinimą atliktų abiejų šalių - Rusijos ir Lietuvos - ekspertai. Tokį pat reikalavimą yra pateikęs ir UNESCO Pasaulio paveldo centras. Rusijos atstovai pažadėjo apsvarstyti Lietuvos delegacijos išreikštus pageidavimus ir pasiūlymus.
Aptariant kitus bendradarbiavimo aspektus, Lietuvos atstovai pasiūlė paramą sprendžiant aktualias aplinkosaugos problemas, kylančias dėl Kaliningrado srities įmonių, ypač dėl Nemuną teršiančių celiuliozės ir popieriaus gamyklų, ūkinės veiklos.
Rusijos atstovai pažadėjo, kad iki balandžio 15 d. Rusijos Federacija suformuos dvišalę Aplinkos apsaugos komisiją. Lietuva, vykdydama Susitarimą su Rusijos Vyriausybe dėl bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje, pasirašytą 1999 m. birželio 29 d., jau yra sudariusi jai atstovausiančių šios dvišalės Komisijos narių grupę.
Susitikimo metu taip pat buvo prieita prie nuomonės, kad abiejų šalių bendradarbiavimą reikėtų plėtoti sudarius bendrą Baltijos jūros apsaugos darbo grupę.
ELTA
