Per Miunchene vykstančią Saugumo konferenciją pirmasis Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas pasiūlė JAV pradėti naują strateginį dialogą, kuriuo būtų siekiama atnaujinti derybas dėl ginklų kontrolę reglamentuojančių sutarčių bei glaudesnio bendradarbiavimo kaunantis su tarptautiniu terorizmu, skelbia „International Herald Tribūne“.
Toks buvusio gynybos ministro ir vienu iš aršiausių Kremliaus vanagų laikomo S. Ivanovo pasiūlymas buvo ganėtinai netikėtas ir žymi Kremliaus tono pasikeitimą. Dar praėjusią savaitę prezidentas Vladimiras Putinas Dūmoje svaidėsi žaibais ir kalbėjo apie atsinaujinančias ginklavimosi varžybas bei peikė į strateginę Rusijos interesų zoną besikišantį NATO aljansą. Kremlių itin erzina JAV planai Vidurio Europoje įkurdinti priešraketinės gynybos skydą. Be to, praėjusiais metais lygiai toje pačioje Miuncheno Saugumo konferencijoje V. Putinas taipogi neatrodė nusiteikęs leisti į malonius pokalbius su Vakarų politikais.
Tačiau sekmadienį anglų kalba perskaitytame pranešimas, kurio klausėsi ir JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas bei dalis kitų valstybių užsienio reikalų bei gynybos ministrų, skambėjo visiškai skirtingai nuo neseniai Kremliaus išsakytos aštrios kritikos Vakarų atžvilgiu. S. Ivanovas pareiškė, kad JAV bei Rusija turi ilgalaikę patirtį, kaip susidoroti su iššūkiais saugumui, ir teigė, kad tokia patirtis neturi būti iššvaistyta veltui.
„Aš esu visiškai įsitikinęs, kad Rusijos bei JAV strateginio paveldo išnaudojimas kuriant modernią, atvirą kolektyvinės gynybos sistemą tame tarpe ir Europoje pristato rimtą alternatyvą iki šiol propaguojamam vienašališkam ir destrukciniam saugumo modeliui“ – teigė S. Ivanovas.
Jo teigimu, Strateginių ginklų ribojimo sutartis (SALT-1) turi būti pakeista programa, kuri turi būti teisiškai įpareigojanti ir užtikrinti kuo didesnį nuspėjamumą. Ilgalaikiame laikotarpyje į strateginių ginklų ribojimo sutartį, pirmojo Rusijos vicepremjero nuomone, turi būti įtraukta kuo daugiau valstybių. „Strateginių ginklų ribojimas yra ta sritis, kurioje tiek Rusija, tiek JAV ne tik gali, bet ir privalo prisiimti lyderių vaidmenį“ – Miunchene teigė S. Ivanovas.
S. Ivanovas, kuris Rusijoje šiuo metu Rusijoje yra atsakingas už ekonomikos modernizaciją, teigė, kad JAV kartu su Rusija turi veikti tam, kad į „Globalinę iniciatyvą kovoti su branduoliniu terorizmu“ įtrauktų kuo daugiau valstybių. Tiesa, Rusija teigia, kad šiuo metu nori atidėti sutarties dėl kosmoso demilitarizacijos pasirašymą, kuris buvo planuotas Ženevoje vyksiančioje konferencijoje apie nusiginklavimą.
Tačiau S. Ivanovo teigimu, Rusija yra linkusi vėl įsijungti į „Konvencinių ginkluotojų pajėgų dislokavimo Europoje“ sutartį, iš kurios Kremlius pasitraukė prieš porą mėnesių. Ši sutartis, kuri apima ir JAV, Europos valstybes bei buvusias Sovietų Sąjungos šalis, yra laikoma kertiniu Europos saugumo garantų. Nuosaikus Kremliaus tonas Miuncheno konferencijoje nustebino daugelį jos dalyvių bei politikos apžvalgininkų.
Iki tol Vašingtono bei Maskvos santykius komplikavo ne tik minėtos problemos, bet ir Kosovo nepriklausomybės klausimas, kovo 2 dieną Rusijoje turintys įvykti prezidento rinkimai, kurie, jau dabar aišku, nebus demokratiški, bei pirmalaikių rinkimų JAV kampanija, kurios metu potencialiausias Respublikonų partijos kandidatas dalyvauti lapkričio mėnesio rinkimuose Johnas McCainas ragino JAV bei Europos valstybes sukurti bendrą politiką Rusijos atžvilgiu.
Kosovas nepriklausomybės deklaraciją, kurią pripažins tiek JAV, tiek dauguma ES narių, turėtų skelbti artimiausiomis dienomis. Tačiau S. Ivanovas Miunchene pakartojo jau ne kartą V. Putino išsakytus nuogąstavimus, kad provincijos nepriklausomybė, kuriai nepritaria Serbija, atvers „Pandoros skrynią“ regione. Tačiau, prieštaraudamas Kosovo nepriklausomybei, Kremlius nesugeba pristatyti jokios konkrečios alternatyvos kaip išspręsti krizę, susidariusią tarp Prištinos bei Belgrado.
S. Ivanovas pripažino, kad dėka aukštų naftos kainų Rusijos turimos užsienio valiutos atsargos jau baigia pasiekti 500 mlrd. JAV dolerių, o Rusijos įtaka globalinėje erdvėje ir toliau auga. S. Ivanovas išreiškė viltį, kad toks augimas tęsis ir ateityje.
S. Ivanovas taipogi atmetė visus priekaištus, kad Rusija savo energetinius išteklius naudoja kaip politinį įrankį siekti ekspansijos regione. „Mes nesiekiame jokios energetinės ekspansijos. Šiandieninėmis sąlygomis mes tiesiog siekiame maksimizuoti savo ekonominį pelną“ – teigė pirmasis vicepremjeras. Tiesa, ES užsienio reikalų vadovas Javieras Solana pareiškė, kad Rusija veikiau investuoja ne į ateities produkciją, o į politinių kontrolės mechanizmų užsitikrinimą regione.
