Vienas turtingiausių žmonių Rusijoje Nikolajus Maksimovas sėdėjo tamsioje kalėjimo kameroje Uralo kalnuose. Per tamsą jis matė kameros draugą – vyrą, kuris, pasak jo, atrodė sergantis tuberkulioze, baisi nelaimė Rusijos kalėjimuose.
„Jaučiau, kad į šią kamerą buvau pasodintas tyčia“, – prisimena neseniai už užstatą paleistas N. Maksimovas.
Pirmiausia – „Forbes“, paskui – kalėjimas
Vasarį dėl įtarimų pasisavinus milijonus dolerių sulaikytas N. Maksimovas toli gražu nėra vienintelis į bėdą patekęs Rusijos magnatas. Iš šešių vyrų, kurie per pastarąjį dešimtmetį buvo patekę tarp „Forbes“ žurnalo turtingiausių pasaulio žmonių, vienas –Michailas Chodorkovskis – sėdi kalėjime, kitas – Borisas Berezovskis – gyvena tremtyje. Abu jie, kaip ir N. Maksimovas, neigia savo kaltę, rašo „The New York Times“.
Dar iki to laiko, kai šalies valdžia nusprendė numalšinti protestus prieš vyriausybę ir ministrą pirmininką Vladimirą Putiną, didėjo ir Rusijos turtuolių nerimas. Daugėja įrodymų, kad prastėja jų milžiniško turto išlaikymo ir investavimo sąlygos, o kol tokia įvykių raida džiugina populistus, tai pamažu gali tapti ekonomine grėsme.
Per posovietinę privatizaciją valstybės valdomos gamyklos buvo perkeltos į būrelio gerai tarpusavyje susijusių verslininkų – oligarchų rankas. Iš dalies dėl šios priežasties Rusijoje šiuo metu yra 101 milijardierius ir, „Forbes“ duomenimis, šalis atsilieka tik nuo Kinijos (115 milijardierių) ir JAV (412).
Kapitalas nuteka iš Rusijos
Tik dabar iš naujo atsirado kapitalo nutekėjimas – problema, kuri buvo aiškiai matoma Rusijoje dešimtąjį dešimtmetį. Pinigai iškeliauja iš Rusijos greičiau nei čia atkeliauja. Prognozuojama, kad grynasis pinigų nutekėjimas netrukus pasieks 70 mlrd. JAV dolerių per metus, o skaičiai byloja, kad dauguma šių pinigų priklausys stambiesiems investuotojams.
Vyriausiasis „Deutsche Bank“ ekonomistas Jaroslavas Lisovolikas pabrėžia, kad „kapitalo nutekėjimo mastas yra didesnis nei kompensuojama už augančias naftos kainas“. Net jei naftos gavybos dydis bus išlaikytas ir naftos kainos išliks palyginti aukštos, Rusijos finansų ministerijos skaičiavimais, iki 2014 metų šalies einamoji sąskaita pasieks deficitą. Tokiu atveju, anot ekonomistų, Rusijos ekonomika taps priklausoma nuo investicinių įplaukų iš užsienio.
Rusijos vyriausybei neseniai pavyko nežymiai pasistūmėti pritraukiant užsienio investicijas. Problema ta, kad sulig kiekviena investuojančia užsienio kompanija – ar tai būtų „Exxon“, investuojanti į Rusijos Arkties vandenyno šelfą, ar „Cisco Systems“, investuojanti į netoli Maskvos besikuriantį pažangiųjų technologijų parką, – kur kas daugiau Rusijos verslininkų palieką šalį, nes, anot jų, rizika pasilikti yra per didelė.
Šalies pareigūnai supranta, kad nafta Rusijos ekonomiką gali pakelti tik iki tam tikro lygio, ir dėl to visais įmanomais būdais bando pritraukti investicijų.
„Stebina, kad jie tai daro kur kas geriau su užsienio investuotojais nei su vietiniais“, – sako banko „Goldman Sachs“ vyriausiasis ekonomistas Clemensas Grafe'as.
Sunku pasakyti, ką reiškia tokių verslininkų kaip N. Maksimovas atvejai. 54-erių verslininkas kritiškai žvelgia į šalies valdžios atstovus. Manoma, kad jo verslo priešai papirko policiją, jog ši bandytų įtikinti jį išspręsti kilusį ginčą.
Atsisakė mokėti
„Aš buvau „Forbes“ sąraše, o dabar keliauju į kalėjimą, – sako jis. – Tai normalu. Tai yra Rusija.“
Jo bėdos prasidėjo prieš trejus metus, kai jis padavė į teismą kitą plieno magnatą Vladimirą Lisiną ir taip sukėlė ginčą, kuris baigėsi N. Maksimovo sulaikymu.
Abu verslininkai pasirašė susitarimą, pagal kurį V. Lisinas turėjo įsigyti 50 proc. plius vieną N. Maksimovo kompanijos „Maxi Group“ akcijų. Tuo metu buvo skaičiuojama, kad „Maxi“ vertė be skolų turėjo siekti 1,2 mlrd. JAV dolerių. V. Lisino kompanija „Novolipeck“ iš anksto sumokėjo N. Maksimovui 317 mln. JAV dolerių. Likusi dalis turėjo būti išmokėta, kai per 90 dienų trečiųjų šalių auditoriai turėjo įvertinti kompanijos įsiskolinimus.
„Novolipeck“ vadovai atsisakė mokėti. Vėliau duodami interviu „Novolipeck“ advokatai N. Maksimovą kaltino, kad šis iš „Maxi Group“ pervesdavo dideles pinigų sumas į savo draugės banko sąskaitą. Pats N. Maksimovas neigė šiuos kaltinimus ir teigė išperkantis draugės, kuri buvo ir jo verslo partnerė, turimas antrinių kompanijų akcijas.
Kad ir kaip būtų, tokius ginčus turėtų spręsti tarptautinis arbitražas, remdamasis susitarimo sąlygomis. Iki vasario N. Maksimovas manė jau beveik laimėjęs šį ginčą. Jis teigė, kad atmetė neformalias diskusijas dėl 100 mln. JAV dolerių susitarimo, ir siekė gauti visą balansą – 287 mln. JAV dolerių. Vasario 14 dieną Maskvos centre esančiame viešbutyje „Marriott Hotel“ jis surengė spaudos konferenciją. Su žiniasklaidos atstovais pasirodė ir Kalašnikovo automatais nešini vyrai.
Netrukus jis su antrankiais sėdėjo tamsioje policijos nuovadoje Maskvos pakraštyje.
Vertė pasirašyti
Formaliai jis buvo sulaikytas dėl kaltinimų, susijusių su pinigų mokėjimu savo draugei. Tačiau N. Maksimovas teigia, kad tyrėjai su juo aptarinėjo ir arbitražą su „Novolipeck“. Rusijos verslininkas prisimena, kad per apklausą tyrėjas atsisėdo ant stalo krašto ir paklausė jo: „Jums buvo pasiūlyta 100 mln. JAV dolerių. Kodėl jų nepaėmėte?“
N. Maksimovas teigia, kad vėliau jis buvo palydėtas į oro uostą ir nuskraidintas į kalėjimą Jekaterinburge, Uralo kalnuose. Laukiant lėktuvo jam dar kartą primygtinai buvo siūloma pasirašyti susitarimą su „Novolipeck“.
„Jums nepatiks žmonės kalėjime, – buvo sakoma jam. – Jie ne jūsų tipo.“
„Novolipeck“ tarptautinių reikalų direktorius Antonas Bazulevas interviu sakė, kad kompanija nesiūlė jokio susitarimo N. Maksimovui, ir neigė, kad jie organizavo jo areštą. Jis teigė, kad „Novolipeck“ pateikė policijai įrodymus apie galimą sukčiavimą, nes pagal Rusijos įstatymus būdama akcine bendrovė privalėjo tai padaryti.
Praėjus penkioms dienoms po suėmimo N. Maksimovas buvo paleistas už užstatą. Kovą Maskvos tarptautinis komercinis arbitražas jam priteisė 287 mln. JAV dolerių. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
„Pinigai“ pabėgo, savininkas lieka
„Novolipeck“ teigė, kad dėl žlugusio susitarimo su N. Maksimovu bylinėjosi 141 atskiroje byloje įvairiuose Rusijos teismuose ir iš jų laimėjo 90. Svarbu pabrėžti, kad kompanijos advokatams pavyko pasiekti teismo sprendimą: net jei abi pusės sutiks ginčus spręsti per arbitražą, galutinį žodį vis vien turės Rusijos teismai. Šis precedentas gali prislopinti užsienio investicijas. Rusijos civiliniai teismai atsisakė vykdyti arbitražo priimtą sprendimą.
Po sėkmingo sprendimo kovo mėnesį N. Maksimovo advokatai sėkmingai kreipėsi į Nyderlandų, Liuksemburgo ir Kipro teismus, kad šie įšaldytų šešių Europoje esančių plieno gamyklų sąskaitas. „Novolipeck“ apskundė šiuos sprendimus ir lapkritį Amsterdame buvo priimtas jiems palankus sprendimas, tačiau teismas paliko galioti draudimą parduoti Europoje esantį turtą.
Likusį savo turtą N. Maksimovas perdavė Britanijoje registruotai kontroliuojančiai bendrovei. Jo pinigai „pabėgo“ iš Rusijos, tačiau sunku pasakyti, ar jam pačiam pavyks tai padaryti. Policija šiuo metu atlieka kelis tyrimus, pagal kuriuos N. Maksimovas kaltinamas sukčiavimu.
Teigiama, kad dėl to, jog Rusijos teismai nepripažįsta arbitražo sprendimo, pateikti šį nuosprendį net užsienio teisėjui būtų laikoma apgavyste, net jei Europos teismas pripažintų arbitražo sprendimo teisėtumą.
„Mes suvokiame tai kaip šantažą, – sako N. Maksimovo advokatas Vladimiras Melnikovas. – Jei gausi pinigus Olandijoje, Rusijoje sėsi į kalėjimą.“
FAKTAI: Išnaikinti oligarchus
Vladimiras Putinas, kai 2000 metais pirmą kartą dalyvavo prezidento rinkimuose, pažadėjo išnaikinti oligarchų klasę, tačiau taip neįvyko. Tiesiogiai su juo susidūrę oligarchai, tokie kaip M. Chodorkovskis, neteko savo turto.
Sistema, kurioje susipina saugumas ir stambusis verslas, Rusijoje plačiai paplitusi. Štai rizikos draudimo fondas „Hermitage Capital“, kadaise laikytas didžiausia užsienio pinigų valdymo įmone Rusijoje, apkaltino keliolika vidutinio lygio policininkų, mokesčių inspektorių ir teismo atstovų 230 mln. JAV dolerių prievartavimu.
Kai fondo teisininkas Sergejus Magnitskis liudijo teisme, jie buvo sulaikytas ir praleido 10 mėnesių drėgnose ir šaltose kalėjimo kamerose, kol galiausiai tardymo izoliatoriaus darbuotojų buvo uždaužytas guminėmis lazdomis.
Mindaugas Samkus
