Rusijai ir Turkijainaudingas aljansas kelia įtarimų Vakarams. Per ilgą Osmanų imperijos erą turkai ir rusai daug kariavo. Moderniaisiais laikais Turkija saugojo NATO pietinį sparną nuo galimos sovietų žalos.
„Rusai yra klastingi“ – dažnas ir populiarus turkų posakis. Tačiau niekas nebūtų įspėjęs, kad abiejų šalių ministrai pirmininkai Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas rugpjūčio 6 dieną pasirašys daugybę susitarimų per ceremoniją Ankaroje.
„Klasta“, tiesą sakant, buvo žodis, taikomas susitarimui su Rusijos „Gazpromu“ naudoti Turkijos teritorinius vandenis Juodojoje jūroje dujotiekiui į Europą. Planuojamas „Pietų srautas“ aplenks Ukrainą, per kurią dabar teka 80 proc. Rusijos dujų į Europą.
Rusija keliskart užsuko čiaupus dėl ginčų su Ukraina ir taip paliko milijonus europiečių šalti. Kad sumažintų priklausomybę nuo Rusijos, Europos Sąjunga ilgai rėmė dujotiekį „Nabukas“, dėl kurio Turkija taip pat liepos mėnesį pasirašė susitarimą. Taigi kieno pusėje yra Turkija?
Atsakymas paprastas – savo pačios. Būdama kryžkelėje tarp energijos turtingų Artimųjų Rytų ir buvusios Sovietų Sąjungos, ji turi išskirtinę įtaką kaip dujų tranzito centras ir drąsiai naudoja energijos kortą siekdama narystės Europos Sąjungoje. Tačiau ir tai reikalauja bendradarbiavimo su Rusija. Mainais už paramą „Pietų srautui“ Turkija gavo Rusijos palaikymą naftotiekiui iš Juodosios jūros uosto Samsuno į Džeichano terminalą Viduržemio jūroje.
Turkijos užsienio reikalų ministras tikina, kad „Nabukas“ ir „Pietų srautas“ yra ne konkurentai, o vienas kitą papildo. Tą galima pasakyti ir apie pačias Turkiją ir Rusiją. Baigiantis Šaltajam karui jų interesai kartais sutapdavo – abi rėmė karą Afganistane, tačiau buvo prieš Amerikos invaziją į Iraką.
Didžiausias išbandymas Turkijos pozicijai atėjo prasidėjus Rusijos ir Gruzijos karui 2008 metų rugpjūtį. Visgi Rusija yra didžiausia Turkijos prekybos partnerė ir tiekia 68 proc. jos dujų. Turkijos statybų įmonės aktyvios visoje Rusijoje, o milijonai rusų turistų kiekvienais metais plūsta į Turkijos kurortus.
V. Putinas ir R. T. Erdoganas sutaria gerai, abu yra sportiški ir turi autoritarinių savybių, tačiau abipusiai įtarimai taip pat egzistuoja. Rusija nepatenkinta Turkijos nuolaidžiavimu čečėnams, o Turkija – Rusijos atsisakymu teroristais įvardyti kurdų sukilėlius.
