Jau 16 metų Rusija beldžiasi į Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) duris. Gana griežti narystės reikalavimai, nesubalansuota Rusijos rinka, ekonominė krizė, o dabar dar ir neapgalvoti Maskvos organizaciniai veiksmai kuo toliau, tuo labiau atitolina šią Rytų šalį nuo įsijungimo į tarptautinę prekybos struktūrą. Praėjusį penktadienį, rugsėjo 25-ąją, trys Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalys – Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija – narystės PPO viltis iš esmės palaidojo.
Alma Atoje vykusiame vadinamosios Eurazijos ekonominės bendrijos (EvrAzES, daugiau http://www.evrazes.com/), kuri suformuota 2000 m. spalio 10 d. ir į kurią iš pradžių įėjo Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija ir Tadžikistanas, o vėliau prisijungė Uzbekistanas, integracinės komisijos posėdyje buvo paskelbta, kad pagaliau baigtas sudaryti šios bendrijos Muitų sąjungos (MS) vieningas muitų tarifas.
Rusijos pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas pranešė, kad lygiai prieš dvejus metus pradėta formuoti teisinė Muitų sąjungos bazė galų gale baigta, ir lapkričio 27-ąją Minske trijų bendrijos šalių lyderiai pasirašys suderintus dokumentus. Manoma, kad vieningi muitų tarifai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos, o muitų kodeksas – nuo liepos 1-osios. Dar po metų, 2011-ųjų viduryje, bus baigtos vieningos muitų teritorijos formavimo procedūros.
Trys Muitų sąjungos šalys tikisi, kaip pareiškė Rusijos mokslų akademijos akademikas Sergejus Glazjevas, realios naudos – pašalinti prekybos barjerus, sukurti bendrą ekonominę erdvę, vieningą prekių, paslaugų, kapitalo, darbo jėgos rinką, bendrą valiutą, teisinio ūkinės veiklos ir strateginio planavimo reguliavimo sistemą. Rusijos mokslų akademija paskaičiavo, kad Muitų sąjungos šalių bendras integracinis efektas papildomo bendrojo vidaus produkto (BVP) vienetais 2015 m. sudarys apie 400 mlrd. dolerių: Rusija gaus 16,8 proc., Baltarusija – 16,1 proc., Kazachstanas – 14,7 proc. šio papildomo BVP. Be to, šių veiksmų koordinacija padės efektyviau kovoti su ekonominės krizės padariniais, ypač su eksporto paklausos kritimu. Savo ruožtu Rusija, kuri iš trijų Muitų sąjungos narių yra didžiausia eksportuotoja, dar plačiau įsiskverbs į Baltarusijos ir Kazachstano rinką.
Tačiau čia slypi ir pavojų. Kaip laikraščiui „Novyje izvestija“ pareiškė NVS šalių instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Žarichinas, vietiniai prekių gamintojai atsidurs ant prarajos krašto. Pavyzdžiui, nukentės pieno gamyba. Baltarusijoje žemės ūkiui skiriamos įspūdingos subsidijos, todėl jos pienas yra pigus ir konkurencingas Rusijos rinkoje. Kodėl gi Rusija statė barjerus baltarusių pieno produktų importui, retoriškai klausia mokslininkas, ir atsako: todėl, kad kaimynai sudarė dempingo padėtį Rusijos rinkoje ir rusų gamintojai patyrė didžiulių nuostolių. Taip gali atsitikti ir pradėjus veikti Muitų sąjungos mechanizmui.
Kaip išsisukti iš padėties, galima pasimokyti iš Europos Sąjungos, toliau rašo V. Žarichinas. Europoje veikia Bendrijos arbitražas, kuris reguliuoja gamybos subsidijavimo klausimus, sprendžia ginčus nacionaliniame lygmenyje, ieško kompromisų ir derina problemas tarp šalių. Bet Muitų sąjungoje dar neišspręstas klausimas, kokius įgaliojimus į tokią struktūrą deleguos kiekviena šalis ir ar jos apskritai dalinsis savo resursais.
Kitas keblus reikalas – mokėjimo priemonė, vieninga valiuta. Kol kas bus vartojamas Rusijos rublis, kuris laisvai konvertuojamas NVS ribose. Tačiau MS sąlygomis šalys reikalauja skirti milžiniškas sumas, pavyzdžiui, Baltarusija nori gauti 100 mlrd. rublių. O kur dar fitosanitarinių reikalavimų derinimas: juk Rusijoje galioja vieni, o visai kitokie, dažniausiai liberalesni, Kazachstane ar Baltarusijoje. MS turės išleisti nemažai pinigų fitosanitarijos kontrolės punktams pasienyje tarp trijų valstybių organizuoti.
Bet tai, kaip sakoma, vidinės naujos Eurazijos struktūros problemos.
Ekonomikos ekspertai mano, kad Maskva, Minskas ir Astana šituo žingsniu sukomplikavo savo narystės Pasaulio prekybos organizacijoje perspektyvas. Kol kas visos trys šalys PPO tėra tik stebėtojos. Maskvai ypač skaudu, kad narystės joje pranašumais nuo seno jau gali naudotis Ukraina, Kirgizija (abi įstojo dar 1998 m.), Gruzija (2000), Moldova (2001), Armėnija (2003) (šaltinis – http://www.wto.org/english/thewto_e/whatis_e/tif_e/org6_e.htm). Beje, Lietuva į PPO įstojo 2001 m. gegužę – dvejais metais vėliau negu Latvija ir Estija.
Be abejo, kai kurios posovietinės valstybės, su kuriomis Rusijos santykiai šlubuoja, ginčija ar net vetuoja Rusijos narystę PPO. Tačiau po Alma Atos posūkio trijų MS šalių įstojimas tapo labai jau problemiškas. I. Šuvalovo pareiškimas lyg tyčia sutapo su Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybių lyderių susitikimu Pitsburge (JAV). Jame taip pat svarstyta PPO Dohos proceso, prasidėjusio dar 2001 m., eiga. Kataro sostinėje derybos dėl pasaulinės ekonomikos liberalizavimo prasidėjo prieš aštuonerius metus. Dabar vyksta sutarčių tarp PPO šalių derinimo ir pasirašymo etapas, kuris turėtų baigtis kitąmet. Kuo greičiau Dohos procesas baigsis, tuo mažiau galimybių Rusijai, kuri esą suderinusi jau 90 proc. visų savo narystės parametrų (Kazachstanas – 60 proc., Baltarusija – 50 proc.), prisijungti prie šios organizacijos.
Taigi, Rusija nori rasti išeitį iš supainiotos stojimo į PPO padėties. Visų trijų MS šalių derybos vyko atskirai ir jos, kaip minėjome, pasiekė nevienodą lygį. Kyla ir kitas klausimas: ar Rusijai, Baltarusijai ir Kazachstanui pretenduoti įstoti į organizaciją po vieną, ar kartu kaip Muitų sąjungos dalyvėms? Kaip rašo „Vedomosti“ (www.vedomosti.ru/newspaper/article), jei Dohos derybų raundas užsitęs, tuomet ir MS turės laiko baigti derinti muitų tarifus ir kodeksą. I. Šuvalovas TV kompanijai „Mir“ tvirtino, kad dabar svarbiausia – parengti vienodą visų trijų MS narių poziciją derybose su PPO.
Pesimistai tvirtina kitką: nors Dohos procesas irgi vėluoja, bet Muitų sąjunga savo problemas išspręs tikrai ne anksčiau kaip kitais metais. Padėtį komplikavo premjero Vladimiro Putino pareiškimas birželį, kad trys šalys stabdo jungimąsi į tarptautinį prekybos klubą kaip atskiros narės, o prisijungs kartu kaip MS struktūra. Liepos mėnesį prezidentas Dmitrijus Medvedevas kalbėjo priešingai: kadangi PPO neturi reikiamos patirties, Rusija tęs savo derybas dėl narystės atskirai, derindama su kitomis MS šalimis.
Todėl derybos sustojo. Penktadienio sprendimas Alma Atoje šį procesą visai išmušė iš vėžių. „Arkliai keičiami brastoje“ – taip pavadino savo įžvalgas vienos Rusijos interneto svetainės apžvalgininkas. O pasaulinės prekybos srovė gana stipri. Buvusioms posovietinėms šalims labai svarbu įsijungti į pasaulinę rinką. Tačiau naujų regioninių ekonomikos struktūrų kūrimas labai lėtas. Maskvos ir jos palydovių noras vienu šūviu nušauti du zuikius gali būti bergždžias.
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
