Vaizdo konferencijos metu šiam projektui buvo suteiktas „lengvai“ įsimenamas pavadinimas: „Memorandumas dėl Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės ir Rusijos Federacijos vyriausybės susitarimo bendradarbiauti steigiant mėnulio tyrimų stotį.“
Ši mokslinė stotis veiks arba mėnulio orbitoje, arba ant paties mėnulio paviršiaus. Projekte aiškiai nurodoma, kad bazė bus tarptautinė, o į ją galės atvykti astronautai iš viso pasaulio, kurie nori įsitraukti į bendrą veiklą ir skleisti idėją, kad kosmosas turi būti tyrinėjamas ir naudojamas tik taikiais tikslais, kurie tarnautų visos žmonijos interesams. Stotis bus statoma siekiant geriau pažinti mėnulį, o atliekami tyrimai ruoš šį natūralų palydovą žmonių apgyvendinimui.
„Tarptautinė mėnulio tyrimų stotis bus universali mokslinių tyrimų bazė ant mėnulio paviršiaus arba jo orbitoje. Stotyje bus galima vykdyti plataus pobūdžio mokslinę tiriamąją veiklą, pavyzdžiui, paties mėnulio ir jo galimo panaudojimo tyrinėjimą, atlikti įvairius stebėjimus, vykdyti įprastus eksperimentus, technikos bandymus bei ilgalaikes autonomines operacijas“, – rašoma Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos išplatintame pranešime.
Nors šis pranešimas džiugina, stotis mėnulyje, tikriausiai, atsiras dar ne greitai. Oficiali bazės statybų pradžios data dar nėra nustatyta, tačiau kadangi Kinija planuoja nusiųsti savo astronautus į mėnulį iki 2030-ųjų, tikėtina, kad stotis bus sukonstruota tik po šių kelionių. Šiuo metu nuspręsta, kad Rusija ir Kinija kartu kurs tyrimų ir statybų planą.
Kinijos kosminė veikla pastaraisiais metais tapo neįprastai aktyvi. Jau beveik spėjusi pasivyti „Space X“ daugkartinių raketų sėkmę, Kinija 2020 m. rugsėjo mėnesį paleido pirmąją savo daugkartinio naudojimo eksperimentinę raketą, pavadintą „Long March F2“. Raketa ne tik sėkmingai pakilo, bet ir nusileido atgal ant žemės. Dabar Kinija yra kaip niekad arti savo tikslo – nuolatinės veiklos kosmose.
Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ taip pat turi ambicingų planų. Agentūra šiemet planuoja paleisti mėnulio dirbtinį palydovą „Luna-Glob“, o 2029 m. pradėti Veneroje turėsiančio nusileisti „Venera-D“ palydovo kelionę kosmose.
Įsibėgėjus rungtynėms kuo greičiau pasiekti Marsą, panašu, kad lenktynės į mėnulį tik prasideda. Atrodo, kad trečiasis šio amžiaus dešimtmetis pasižymės kosmoso tyrinėjimu.
