Rusija planuoja kitais metais į Arkties vandenyną paleisti plaukiojančią 70 MW galios AE. Ji bus pirmoji iš būsimosios plaukiojančių ir povandeninių atominių jėgainių flotilės, aptarnausiančios naujus „Gazprom“ naftos ir dujų gręžinius Arktyje.
Įvairių šalių aplinkosaugininkai skelbia pavojų dėl Rusijos planų statyti antvandeninių ir povandeninių atominių elektrinių laivyną, kuris aprūpintų energija būsimąsias Arkties vandenyno naftos ir dujų versloves, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
Rusijos valstybinės branduolinės energijos korporacijos „Rosatom“ vadovas Sergejus Kirijenka balandžio 21 d. Sankt Peterburgo laivų statykloje „Baltijskij zavod“ surengė spaudos konferenciją, skirtą sutarčiai dėl pirmosios Rusijoje plaukiojančios atominės elektrinės prototipo statybos. Ją planuojama nuleisti nuo stapelių 2010 m. Tai bus 21 500 tonų vandens talpos 141 m ilgio ir 29 m pločio laivas, kuriame bus sumontuoti du KLT40-S jūriniai branduoliniai reaktoriai. Bendra jų galia – 70 megavatų. Pirminiais „Rosatom“ skaičiavimais, tokio laivo statyba atsieis 274 mln. JAV dol.
Prototipinė plaukiojanti elektrinė galės būti naudojama bet kuriuose pakrančių vandenyse elektrai ir šilumai gaminti bei jūros vandeniui gėlinti (našumas – iki 220 tonų per dieną).
Dienraštis pastebi, kad „Rosatom“ šių metų vasario mėnesį su Jakutijos autonominės respublikos administracija pasirašė sutartį dėl 4 tokio tipo plaukiojančių atominių elektrinių statybos.
Planuojama, kad tokios 70 MW galios plaukiojančios elektrinės suteiks galimybę dujų monopolininkei „Gazprom“ pradėti atokių dujų ir naftos telkinių, esančių Barenco ir Karos jūrose, eksploataciją. Šios savaeigės AE pačios saugos branduolines atliekas, o techniškai jas aptarnauti reikės tik kartą kas 12 – 14 metų.
Be to, praneša „Guardian“, Rusijos konstruktoriai yra suprojektavę povandeninę dujų ir naftos verslovėms jūroje skirtą gręžimo įrangą, kuriai energiją tiekia branduolinis reaktorius.
Įtakinga Skandinavijos aplinkosaugos organizacija „Bellona“ pasmerkė Rusijos planus pradėti naudoti atominę energiją Arkties vandenyno mineraliniams ištekliams įsisavinti.
„Tai labai rizikinga. Branduolinių incidentų pavojus plaukiojančioje jėgainėje išauga. Didelį susirūpinimą kelia potencialus radiacijos ir šilumos poveikis lengvai pažeidžiamai Arkties aplinkai. Jei įvyks incidentas, bus neįmanoma suvaldyti pasekmių“, - dienraštis cituoja „Bellona“ atstovą Igorį Kudriką.
Aplinkosaugininkai taip pat baiminasi, kad radioaktyvių plaukiojančių atominių jėgainių atliekų bus bandoma atsikratyti „laidojant“ jas jūroje. Pasak dienraščio, Rusija jau seniai teršia Arkties vandenis branduolinėmis atliekomis. Vakarų šalys buvo skyrusios Rusijai milijardus dolerių, kad ši utilizuotų daugiau nei 160 nebenaudojamų atominių povandeninių laivų, tačiau yra žinoma, kad mažiausiai 12 branduolinių reaktorių vis dar tebelaikomi Arkties pakrantėse esančiuose rusų branduoliniuose sąvartynuose. Rusijos šiaurinėje pakrantėje ir Naujosios žemės saloje tebelaikoma ir daugiau nei 5000 konteinerių su kietomis ir skystomis branduolinėmis atliekomis.
Rusijos noras turėti plaukiojančių atominių elektrinių flotilę visai suprantamas: JAV Geologinės tarnybos skaičiavimais, Arktyje yra iki 25 proc. neatrastų pasaulinių naftos ir gamtinių dujų išteklių, bet jūros ledas, didesnis nei 50 laipsnių šaltis ir stiprūs vėjai kol kas neleidžia jų įsisavinti. Tačiau mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato atšilimo sparčiai tirpstantis Arkties jūros ledas netrukus nebe taip trukdys dujininkams ir naftininkams: jau per 5 artimiausius metus vasaros sezono metu Arkties vandenyne ledo dangos turėtų nebelikti, rašo „Guardian“.
