Rusijos dienraštis „Novaja Gazeta“ šią savaitę paskelbė sensacingą naujieną apie tai, kad balandžio 13 dieną buvo pagrobtas Rusijos naftos kompanijos „Rosneft“ viceprezidento Michailo Stravskio sūnus. Kai kuriais duomenimis, pagrobėjai reikalauja 50 mln. eurų išpirkos, tuo tarpu kiti šaltiniai teigia, kad grobikai jokių reikalavimų nepateikė.
Tačiau įdomiausiai šioje situacijoje, kaip pastebi „Laisvosios Europos radijo“ apžvalgininkas Robertas Coalsonas, yra tai, kad „Rosneft“ kompanijai vadovauja Igoris Sečinas, kuris dažnai yra vadinamas pilkuoju Kremliaus kardinolu ir taip vadinamų „silovikų“ klano vadu. Tai, kad M. Stravskio sūnaus nepajėgia išvaduoti net ir šis įtakingas Kremliaus veikėjas, veikiausiai rodo, kad grobikai arba turi itin tvirtą užnugarį, arba jaučiasi nebaudžiami ir nebepaiso valdžios autoriteto.
Apžvalgininkė Julija Latynina teigia, kad tokia situacija rodo, jog valdžios vertikalė Rusijoje nebeveikia. „Novaja Gazeta“ savo ruožtu priduria, kad grobimų Rusijos elito tarpe pastaruoju metu vis daugėja, o tai gali būti ženklas, jog šalis grįžta į anarchija persmelkto dešimtojo dešimtmečio laikus.
Laikraštis teigia, kad 9 iš 10 tokių nusikaltimų įvykdo tiek buvę, tiek dabartiniai saugumo organų agentai, dirbantys Federalinėje saugumo tarnyboje, Vidaus reikalų ministerijojear Gynybos ministerijoje. Teigiama, kad nusikaltimuose dalyvauja aukšto rango pareigūnai, kurie yra apsirūpinę moderniausia įranga ir dažniausiai žino kiekvieną tyrėjo žingsnį. Jie taip pat disponuoja duomenų bazėmis su slapta informacija.
Be to, kaip teigiama, yra kuriami specialūs „labdaros fondai“, per kuriuos valstybės pinigai yra išplaunami slaptųjų tarnybų. Didžiausios Rusijos kompanijos per tokius pat fondus taip pat skiria pinigų minėtoms tarnyboms. Taip tarsi įteisinami mainai, kai mainais už pinigus slaptosios tarnybos ima toleruoti korupciją ir kitokią kompanijų nusikalstamą veiką.